Lenkijos Kongreso karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija Kongresowka.png, kurią naudotojas Killiondude pašalino Commons projekte
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 1:
{{Lenkijos istorija}}
[[Vaizdas:Karte_kongresspolenKarte kongresspolen.png|thumb|Lenkijos Kongreso karalystė]]
 
[[Vaizdas:Flag of the Congress of Poland.svg|thumb|Lenkijos Kongreso karalystės vėliava]]
Eilutė 6:
 
== Istorija ==
Į Lenkijos Kongreso karalystę 1815 m. neįėjo [[Austrija|Austrijos]] valdoma [[Krokuvos respublika]], [[Poznanės didžioji kunigaikštystė]] ir kitos 1815 m. [[Prūsija]]i atitekusios buvusios [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] žemės. Iki [[1912]] m., kai nuo Kongreso karalystės buvo atplėšta [[Kulmo žemė]], karalystė apėmė 128 500  km² teritoriją, įskaitant ir [[Lietuva|Lietuvos]] [[Užnemunė|Užnemunę]]. [[1816]] m. joje gyveno 3,3 mln., [[1900]] m. apie 10 mln. žmonių.
 
Lenkijos Kongreso karalystės valstybės santvarką 1815-[[1832]] m. apibrėžė liberali [[Lenkijos karalystės konstitucija]]: karalystė buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Rusijos imperija, kurios imperatorius nominaliai buvo ir Lenkijos karalius. Turėjo [[Seimas|Seimą]], vyriausybę ir kariuomenę. Po [[1830]]-[[1831]] m. [[1831 m. sukilimas|sukilimo]] konstituciją pakeitė [[Lenkijos karalystės organinis statutas]]. Karalystė prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo ir kariuomenės.
Eilutė 12:
Faktiškai konstitucijos ir statuto numatytas karalystės teises Rusijos valdžia nuolat ribojo. [[1841]] m. panaikinta Valstybės taryba, įvesta [[Rusijos pinigų sistema]], [[1847]] m. įvestas Rusijos imperijos [[baudžiamasis kodeksas]]. [[1846]] m. Rusijos centrinė valdžia perėmė Karalystės kelių, [[1850]] m. - [[muitas|muitų]], [[1851]] m. ir [[paštas|pašto]] administravimą.
 
Po [[1863]]-[[1864]] m. [[1863 m. sukilimas|sukilimo]] panaikinti Karalystės autonomijos likučiai, ją imta vadinti Pavyslio kraštu. [[1866]] m. Karalystė suskirstyta į 10 gubernijų vietoje iki tol buvusių 8 vaivadijų. [[1874]] m. imperatoriaus vietininką pakeitė general[[gubernatorius]]. Imta rusinti Lenkijos mokyklas, administracines įstaigas, teismus. Tik po [[1905]] m. [[1905-1907 m. revoliucija|revoliucijos]] leista steigti privačias lenkiškas mokyklas, padaryta kitų nedidelių nuolaidų. Nuo [[1906]] m. Karalystė buvo atstovaujama Rusijos imperijos [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmoje]]. 1915 m. ją užėmė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenė. Daugiausia iš buvusių Lenkijos Kongreso karalystės žemių sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai – Varšuvos ir Liublino generalinės gubernijos. Užnemunė tapo [[Oberost]]o dalimi. <ref>{{VLE|I}}, |784||Lenkijos psl.Kongreso karalystė}}</ref>
 
== Šaltiniai ==