Kumelionių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kumelionių piliakalnis su gyvenviete''', ''Marijampolė'' – [[piliakalnis]] (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR331; unikalus objekto MC kodas 5087; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A227KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22972) [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5  km į pietus nuo [[Kumelionys|Kumelionių]] kaimo, [[Marijampolės kaimiškoji seniūnija]], [[Šešupė]]s kairiajame krante.

Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-1615–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė [[papėdės gyvenvietė|gyvenvietė]], kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], [[strėlė|strėlių]] antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių [[tiglis|tiglių]] gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – [[XI a.]] <ref>{{VLE|XI|253|}} </ref>

* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;121. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. F.1. Ap.1. B.30. P.166-175.