Kluonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Lietuva|Lietuvoje]] kluonas minimas nuo XVI amžiaus. Buvo mediniai, stačiakampio plano. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] kluono plotis buvo 7-9, ilgis 12-30, aukštis 6-96–9 m, [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] – plotis 7-14, ilgis 10-25, aukštis 5-95–9 m. Kluono sienos dažniausiai iš lentų, kalamų nedideliais tarpeliais, rečiau iš apvalių rąstų, [[stogas]] – [[šiaudai|šiaudų]], keturšlaitis arba dvišlaitis, su [[gegnė]]mis. Stovėjo atokiau nuo kitų trobesių.

[[XIX a.]] antroje pusėje ir [[XX a.]] pr. buvo statomi 4 tipų kluonai. Šiaurinėje ir Vidurio Aukštaitijoje statytas ilgas, stačiakampio plano kluonas su priekluoniu, stogas – gegninės konstrukcijos keturšlaitis ar dvišlaitis, sienos – žemos, įvažiavimas iš šono, viduje skersai pastato buvo plūkto molio laitas, vadinamas grendymu arba klojimu, [[spragilas|spragilais]] kuliamiems javams pakloti, galuose – šalinės javams, šiaudams, [[šienas|šienui]] laikyti, [[pelai|pelams]] supilti. Rytų Aukštaitijos kluonas – trumpas ir platus, stačiakampio plano, su išilginėmis šalinėmis, durimis iš galo ir sudėtinga pėdine konstrukcija aukštam stogui laikyti. Žemaitijai būdingas ilgas, siauras, kartais L raidės pavidalo kluonas, dažniausiai su [[jauja]], peludėmis, keturšlaičiu stogu su gegnėmis, su vienu ar dviem įvažiavimais iš šono. Kartais prie vienų durų būdavo pristatomas stulpais paremtas priekluonis su trišlaičiu ar dvišlaičiu stogu. [[Užnemunė]]s kluonas – stačiakampio plano, aukštomis sienomis, su skersinėmis šalinėmis, kai kada su padanga, pašiūre, maniežine. Stogas – gegninės konstrukcijos, pusvalminis, nuo XX a. stogas dengtas skiedromis arba stiegėmis, durys viename šone vienerios ar dvejos arba abiejuose šonuose dvejos, vienerios priešais kitas. Visų tipų kluonai turi dideles pastoges padargams, malkoms ir kitiems reikmenims laikyti. Prie kluono įrengiama aikštelė – kluoniena, kai kur t.p. vadinama kluonu. <ref>Vacys Milius. {{VLE|X|295|[[Vacys Milius]]|Kluonas}}, 295 psl. </ref>