Šilutės apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šilutės apskritis''' ({{de|Landkreis Heydekrug}}) – [[1818]]-[[1871]] m. [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-[[1918]] m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1923-19391923–1939 m. Lietuvos, 1939-[[1945]] m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardos]] administracinis teritorinis vienetas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Sudaryta po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] per [[1815]]-[[1818]] m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – [[Šilokarčiama]].

Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį [[Nemunas|Nemuno]] žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Ribojosi su [[Kuršių marios|Kuršių mariomis]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Tauragės apskritis|Tauragės]], [[Pagėgių apskritis|Pagėgių]] apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918-19391918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] parapijos: [[Kintai]], [[Paleičiai]], [[Rusnė]], [[Šakūnai]] ir [[Verdainė]]. [[1931]] m. apskrities plotas buvo 815  km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).

[[1920]] m. Šilutės apskritis priskirta [[Klaipėdos kr]]aštui, jai perduotas [[Andrulių valsčius]] iš [[Lankos apskr]]ities, tuo tarpu [[Karklės valsčius|Karklės]], [[Skirvytės valsčius|Skirvytės]], [[Špukų valsčius|Špukų]], [[Šakūnų valsčius|Šakūnų]] ir [[Ventainės valsčius|Ventainės]] valsčiai palikti [[Vokietija]]i. [[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]]–[[1945]] m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos [[Gumbinės apyg]]ardą. [[1947]] m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti [[Švėkšnos valsčius|Švėkšnos]], [[Vainuto valsčius|Vainuto]], [[Žemaičių Naumiesčio valsčius|Žemaičių Naumiesčio]] valsčiai). [[1947]] m. lapkritį panaikinus [[Andrulių valsčius|Andrulių]], [[Aukštumalės valsčius|Aukštumalės]], [[Kulėšų valsčius|Kulėšų]], [[Paleičių valsčius|Paleičių]], [[Pašyšių valsčius|Pašyšių]], [[Ramučių valsčius|Ramučių]], [[Sakūčių valsčius|Sakūčių]], [[Sausgalvių valsčius|Sausgalvių]], [[Skirvytės valsčius|Skirvytės]], [[Traksėdžių valsčius|Traksėdžių]], [[Žemaitkiemio valsčius|Žemaitkiemio]] valsčius, liko 7 valsčiai. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. pertvarkyta į [[Šilutės rajonas|Šilutės rajoną]] (42 apylinkės), dalis perduota [[Priekulės raj]]onui (14 apylinkių).<ref>{{TLE|4|||Šilutės apskritis}}</ref>

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo [[1885]] m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno: <ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/heydekrug.html Rinkimų istorija] </ref>

[[1890]] m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų [[lietuviai]]s užsirašė 14 000, apie 33,2% žmonių, nors [[1905]] m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2% gyventojų. <ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.</ref>