Karvės Ola: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
(cat)
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
[[Vaizdas:Karves_olaKarves ola.JPG|thumb|350px|right|Karvės Ola]]
 
'''Karvės Ola''' – [[Karstas (reiškinys)|karstinė]] [[smegduobė]] su [[ola]], esanti [[Karajimiškis|Karajimiškio kaime]] ([[Biržų rajonas]]), [[Biržų RP|Biržų regioniniame parke]]. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Paminklu paskelbtas [[1964]] m. Ant duobės krašto stovi medinis stulpas su išdrožtais užrašais "Karvės ola", "Gamtos paminklas".
 
== Geologija ==
[[Vaizdas:karves_olos_kiaurymekarves olos kiauryme.jpg|thumb|left|200px|Kiaurymė Karvės Olos smegduobės dugne]]Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė Kauno speleologai. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį. <ref> {{VLE|IX}} |517||Karvės psl.Ola}}</ref> Karvės ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
 
 
== Literatūra ==
{{ref}}
== Nuotraukos ==
 
 
<gallery>
427 096

pakeitimai