Kalnelio piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šlaitai 4-64–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 70 x 45 m dydžio. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo 4 m pločio, 2 m gylio griovys (užslinkęs). Į šiaurę nuo piliakalnio, už griovio, ant apie 3 m aukščio kalvelės nuolaidžiais šlaitais yra papilys. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 130 x 40 m dydžio.

Piliakalnį [[1966]] m. žvalgė [[Juozas Šliavas]], žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Nustatyta, kad papėdę juosė 4 m pločio ir 2 m gylio griovys. Kultūrinis sluoksnis apie 0,9 m storio. Rasta grublėtos ir žiestos [[keramika|keramikos]], [[sidabras|sidabrinis]] lydinys, žalvarinių [[kalavijas|kalavijo]] makščių apkalo fragmentų, pasaginės [[segė]]s ruošinys, [[geležis|geležinių]] [[peilis|peilių]], pentinų, [[yla]], juvelyro [[plaktukas]]. Piliakalnis datuojamas [[V a.]] – [[XIII a.]] Nuo piliakalnio į vakarus, pietus ir rytus yra papėdės gyvenvietė, ją [[1990]] m. tyrė [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]]. <ref> {{VLE|IX|221||Kalnelio piliakalnis}} 221 psl.</ref>

Piliakalnyje (arba sunaikintame piliakalnyje) stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] [[Sidabrės pilis]], paskutinė, kurią užėmė [[kryžiuočiai]]. [[1289]] m. Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino šios pilies priešpilį, tačiau pilies užimti neįstengė ir pasitraukė. [[1290]] m. žiemą jie pilį puolė su naujomis jėgomis. Dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą, o pilis buvo sudeginta. Ant piliakalnio [[1526]] m. pastatyta medinė bažnyčia ir įsteigtos kapinės, kurios užima ir papilį. Geriausiai išliko piliakalnio vakarinis šlaitas, apaugęs alyvomis. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 77, (Nr. 278)</ref>

* [[Bronius Dakanis]]. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius, 1994. T. 1. p. &nbsp;40 (Nr. 13)

* Merkevičius A. Kalnelio archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. &nbsp;54–55.

* Merkevičius A. Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998. T. 15, p. &nbsp;381–388.

* Ozols J. Die vor - und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn. 1971. p. &nbsp;36-37 (Nr. 21)

* Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. &nbsp;237-238.

* Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. &nbsp;54-56.

* Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. &nbsp;94-95.

* Vasiļausks E. Jaunākie pētijumi Sidabrenes (Kalnjeles) arheoloģiskajos pieminekļos // Pētījumi zemgaļu senatnē. Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10. Rīga, 2004. p. &nbsp;103–126.

* [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995. p. &nbsp;231-232 (Nr. 26)