Gumbinės apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukreipiamąjį straipsnį keitimas: Mažosios Lietuvos - Pakeistos nuorodos į Mažoji Lietuva |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 15:
* [[Zensburgo apskritis]] (''Sehesten, Sensburg'')
Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt) – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente, [[1816]] m. [[rugsėjo 1]] d. prijungta prie sudarytos [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardos]] – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880
Gumbinės apygardą sudarė:
Eilutė 40:
[[1896]] m. Tilžė ir [[1901]] m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. [[1905]] m. įkūrus atskirą Alenšteino (Alnaštyno) apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Aleckos apskritis.
[[1939]]-1945 m. apygardai priskirtas nacių Vokietijos aneksuotas [[Klaipėdos kraštas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], pagal 1945 m. [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]] nutarimus, Gumbinės apygardos teritorijos (be [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) 6621
== Gyventojai ==
Eilutė 49:
[[1861]] m. iš 691 753 gyventojų lietuviais užrašyta – 104 583 (15%), lenkais – 148 071 (21,3%), vokiečiais – 439 099.
[[1885]] m. apygardos plotas buvo 15 870
[[1900]] m. apygarda turėjo 792 240 gyventojų. Buvo 19 miestų, 2780 seniūnijų ir 871 dvaras.
Eilutė 55:
1910 m. apygardoje buvo 804 871 gyventojas.
[[1939]] m. Gumbinės apygarda apėmė 11 821
== Šaltiniai ==
| |||