Pusdykumė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Substratas - Pakeistos nuorodos į substratas (biologija) |
S LTE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 7:
Apaugę 30–40 % pusdykumių paviršiaus ploto. Daugiausiai auga [[žolė]]s, [[puskrūmis|puskrūmiai]], [[krūmai]], [[Medžiai|medžių]] pasitaiko retai. Augalai prisitaiko tiek prie sausros, tiek prie šalčio. Dauguma jų 2–3 mėnesius [[vegetacija|vegetuoja]], yra plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, kai kurie ([[sukulentai]]) turi storus, mėsingus stiebus arba lapus. Vieni pusdykumių augalai vandens garina mažai, kiti kaupia druskas. Gausu [[efemerai|efemerų]], pagalvėlinių formų. Augmenija įvairiose vietose labai skirtinga, ji priklauso nuo mikroreljefo, dirvožemio sudėties ir drėgmės kiekio. Pavyzdžiui, druskinguose, sausuose dirvožemiuose dominuoja [[Burnotiniai|burnotinių]] šeimos augalai ([[kochija]], [[druskė]], [[balandūnė]]), drėgnesniuose – [[kietis|kiečiai]], [[ašuotė]]s, [[miglė]]s, kai kurios [[eraičinas|eraičino]] rūšys, auga kai kurios [[tuopa|tuopos]], [[Šilkmedis|šilkmedžio]], [[akacija|akacijos]] rūšys.
Iš gyvūnų paplitę [[graužikai]] ([[starai]], [[šokliai]], [[žiurkėnai]]), [[plėšrūnai]] ([[stepių lapė]]), daug [[Ropliai|roplių]] ([[vėžliai]]). Dažniausiai gyvūnai aktyvūs naktį, smulkieji nuolat gyvena podirvyje, kiti turi itin ilgas kojas.<ref>{{LTE|IX|||Pusdykumė}}</ref>
== Šaltiniai ==
| |||