Gintališkės piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gintališkės piliakalnis ir kapinynas''' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A797P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR792) – [[piliakalnis]] ir kapinynas [[Plungės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Gintališkė]]s kaimo. Pasiekiamas keliu Gintališkė – [[Salantai]] pavažiavus nuo Gintališkės centro 1,3  km, prieš upeliuką pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 300 m iki antros sodybos – yra iškart už jos.

Piliakalnis, vadinamas Pilė, įrengtas aukštumos kyšulyje, į vakarus nuo kaimo, [[Salantas|Salanto]] dešiniajame krante, jo santakoje su [[Kūlupis|Kūlupiu]]. Piliakalnį iš vakarų juosia Salanto, iš šiaurės ir rytų - Kūlupio slėniai. Šlaitai statūs, 10-1410–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 65 x 60 m dydžio, 2 m žemesne vakarine dalimi, Jos pietrytiniame krašte supiltas puslankio formos 57 m ilgio, 8 m aukščio, 50 m pločio pylimas 7,5 m aukščio išoriniu šlaitu. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 215)</ref>

Apie 0,5 &nbsp;km į pietus nuo piliakalnio, Salanto dešiniajame krante, kalvoje, yra kapinynas. [[1940]] m. [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Kauno kultūros muziejus]] (vadovas [[Pranas Baleniūnas]]) ištyrė 150 m² plotą. Rado [[X a.]] - [[XI a.]] 21 nedegintą ir 12 sudegintų mirusiųjų kapų su gausiomis įkapėmis.

[[1968]]-[[1969]] m. ir [[1971]] m. [[Telšių kraštotyros muziejus]] (vadovas [[Vitas Valatka]]) ištyrė apie 800 m² plotą. Rado XI a.- [[XIV a.]] 3 nedegintus ir 47 sudegintus mirusiųjų kapus, ugniavietę ir 166 apeigines duobes. Kapuose buvo daug darbo įrankių ([[geležis|geležinių]] pentinių plačiaašmenių [[kirvis|kirvių]], [[dalgis|dalgių]], [[peilis|peilių]], [[yla|ylų]], [[adata|adatų]]), ginklų (geležinių ietigalių, [[kalavijas|kalavijų]] ir jų makščių apkalų, kovos kirvių, geležinių ir [[žalvaris|žalvarinių]] [[pentinas|pentinų]], diržo sagčių), papuošalų ([[apgalvis]], karolių apvarų, žalvarinių [[antkaklė|antkaklių]], [[apyrankė|apyrankių]], smeigtukų, žiedų, pasaginių aguoniniais ir storėjančiais galais segių), žąslų ir [[balnas|balno]] kilpų, žalvarinių geriamojo rago apkalų, žalvarinės svarstyklės ir svarelis. Radinius, iš viso 3426 daiktus, saugo [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]], Telšių [[žemaičių muziejus Alka]] ir [[Lietuvos nacionalinis muziejus]] <ref>{{VLE|VI|683||Gintališkės piliakalnis}}, 683 psl. </ref>

* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. &nbsp;158.

* Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. &nbsp;64.