Gelžbetonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
S (robotas Pridedama: hu:Vasbeton)
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
 
== Konstrukcija ==
Būtina, kad betonas ir armatūra gerai sukibdami sudarytų vientisą sistemą. Sukibimas būna geresnis, kai armatūros paviršius rumbuotas, tinklai ir strypynai suvirinti ir armatūros strypų galuose privirinti [[inkaras|inkarai]]. Armatūrą nuo [[korozija|korozijos]] saugo aplink jos strypus susidariusi cementinio akmens plėvelė ir konstrukcinis, dažniausiai 1-3,5  cm betono sluoksnis, kuris turi būti ne plonesnis už darbinės armatūros strypų storį ir tuo storesnis, kuo mažesnis betono tankis, agresyvesnė aplinka – yra [[garas|garų]], [[dūmai|dūmų]], [[rūgštys|rūgščių]].
 
Betonas kietėdamas traukiasi, o gelžbetonio armatūra tam priešinasi, todėl betone atsiranda tempimo [[įtempis|įtempiai]]. Tempiamoji gelžbetonio zona dažniausiai supleišėja. Neagresyvioje aplinkoje mažesni, negu 0,3  mm pločio betono plyšiai nemažina nei gelžbetonio stiprumo, nei jo ilgaamžiškumo. Smarkiai tempiamose vietose betone, dažniausiai anksčiau, negu nutrūksta armatūra, atsiranda platesnių kaip 0,3  mm plyšių. Tokia gelžbetonio konstrukcija tampa netinkama naudoti. Betonas ne taip pleišėja ir geriau panaudojamas armatūros stiprumas, kai ji iš anksto įtempiama mechaniniu (hidrauliniais kėlikliais, specialiomis mašinomis), elektriniu (įkaitinama leidžiant per ją [[elektra|elektros srovę]]), cheminiu (naudojant plėtrųjį betoną, kuris kietėdamas plečiasi ir įtempia armatūrą) būdu ir apspaudžia sukietėjusį betoną. Betone sukeliami išankstiniai įtempiai, kurie yra priešingos krypties negu tie, kurie atsiranda nuo apkrovų ir kt. poveikių eksploatuojant gelžbetoninę konstrukciją. Įtemptasis gelžbetonis mažiau pleišėja, yra standesnis ir jam reikia mažiau armatūros.
 
Gelžbetonio stiprumas ir patikimumas ima sparčiai mažėti aukštesnėje kaip 200 °C temperatūroje. Tokioje temperatūroje eksploatuojamas gelžbetonis apsaugomas karščiui atspariomis medžiagomis arba naudojamas kaitrai atsparus betonas, kartais ir speciali armatūra. Labai agresyvioje aplinkoje gelžbetonis gali suirti dėl betono ir armatūros korozijos. Tokiu atveju naudojamas labai tankus specialus betonas, pagamintas su [[sulfatas|sulfatams]] atspariu [[cementas|cementu]], [[skystasis stiklas|skystuoju stiklu]], dažnai ir su specialių medžiagų įmaišomis, specialaus plieno arba stiklaplasčio armatūra. Gelžbetonis yra stiprus, jo stiprumą mažai veikia atsitiktinės perkrovos ir kiti aplinkos veiksniai, standus, tvirtas, nedega, nebrangus ir higieniškas, bet gana laidus [[šiluma]]i ir [[garsas|garsui]].
Lietuvoje gelžbetonis imta naudoti XIX a. pab. Iš jo statyti [[Kauno tvirtovė|Kauno VIII, IX, X fortai]], [[Kauno soboras|Kauno soboro]] [[kupolas]]. Daugiau iš gelžbetonio imta statyti XX a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje. Įtemptąjį gelžbetonį pradėta naudoti po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. XX a. šeštame - devintame dešimtmetyje gelžbetonis tapo viena svarbiausių konstrukcinių medžiagų. Iš jo, daugiausia surenkamojo, buvo statomi inžineriniai statiniai – [[tiltas|tiltai]], [[dūmtraukis|dūmtraukiai]], [[bokštas (statinys)|bokštai]], [[užtvanka|užtvankos]], visuomeniniai, gyvenamieji ir pramoniniai pastatai, jų elementai. [[XXI a.]] pr. daugiau imta naudoti monolitinį gelžbetonį.
 
XX a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje gelžbetonį tyrė, konstrukcijas projektavo ir statė [[Pranciškus Markūnas]], [[Juozas Gabrys]], [[Jonas Kuodis]], nuo XX a. vidurio [[Viktoras Ražaitis]], [[Anatolijus Rozenbliumas]], [[Jokūbas Kivilša]], [[Antanas Kudzys]], [[Zenonas Kamaitis]], [[Česlovas Gerliakas]] ir kiti. <ref>{{VLE|VI|518|[[Antanas Kudzys]]. {{VLE|VIGelžbetonis}}, 518 psl. </ref>
 
== Šaltiniai ==
 
{{Vikižodynas|gelžbetonis|no=T}}
{{Link FA|he}}
 
[[Kategorija:Statybinės medžiagos]]
[[Kategorija:Architektūra]]
 
{{Link FA|he}}
[[ar:خرسانة مسلحة]]
[[bg:Стоманобетон]]
427 096

pakeitimai