Gatvinis kaimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Labiausiai paplitusi gatvinių kaimų grupė – gatviniai rėžiniai kaimai. Juose kiekvienos šeimos žemės buvo padalytos į 3 vienodo pločio ir ilgio rėžius, išdėstytus kiekviename iš 3 laukų vienoda eile. Vienos šeimos rėžiai trijuose laukuose sudarė l [[valakas|valaką]]. Kaimas kurdintas viename iš trijų laukų, vadinamųjų sodybinių rėžių lauke, kuriame rėžiai statmenai ar kiek įžambiai rėmėsi į juos kertančią kaimo gatve. Apie 300-600300–600 m ilgio gatvė dalijo kiekvieną sodybą į dvi dalis. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena šalia kitos, gyvenamieji namai ir kiti trobesiai dažniausiai galais atsukti į gatvę. Pastatai statyti išilgai sodybinio rėžio: gyvenamieji namai, [[klėtis|klėtys]] ir [[tvartas|tvartai]] vienoje, [[kluonas|kluonai]] – kitoje gatvės pusėje ([[Mikalajūnai (Širvintos)|Mikalajūnai]], [[Kretuonys]]).

Šeimų įpėdiniams dalijantis žemę sodybiniai rėžiai buvo skeliami išilgai, vėliau skersai, dėl to gatvinių kaimų užstatymas tankėjo abiejose gatvės pusėse ([[Tiltai (Trakai)|Tiltai]], [[Žižmai]]). Iki [[XIX a.]] gatviniai rėžiniai kaimai paplito visoje Lietuvoje ir sudarė daugumą kaimo gyvenviečių. <ref>Rasa Bertašiūtė. {{VLE|VI}} |452|[[Rasa psl.Bertašiūtė]]|Gatvinis kaimas}}</ref>

[[Kategorija:Lietuvos architektūra]]