Ezero kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ezero kultūros gyvenvietės kurtos kyšuliuose, kalvotose ir sunkiai prieinamose vietose, įtvirtintos – Ezero gyvenvietę juosė dvi 80 ir 160 m ilgio, 1,5-25–2 m pločio akmeninės sienos. Žmonės gyveno stačiakampiuose namuose, statytuose iš medinių stulpų, aptikta jų stulpaviečių, sienos išpintos šakomis ir glaistytos plonu molio sluoksniu; didesni namai dviejų patalpų. Namuose rasta krosnių, židiniu, pakylų grūdams džiovinti ir duobių jiems saugoti. Įtvirtintos gyvenvietės buvo administraciniai, kultūros ir gamybos centrai, aplink jas kūrėsi mažos gyvenvietės.

Gyventojai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] (auginti [[kviečiai]], [[miežiai]], [[vikiai]] ir [[žirniai]]) ir sezonine [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Naudojo daugiausia akmeninius grūstuvus, plaktukus, gludinimo įrankius, kirvius, kaltus, kaulinius ir raginius, dažniausiai iš elnio ragų pagamintas [[yla]]s, kaltus, kaplius, kirvius, t.p. [[varis|varinius]] ir [[bronza|bronzinius]] ylas, peilius, durklus, kaltus, adatas bei kitus įrankius. Rasta akmeninių formų kirviams lieti. [[Keramika]] – ąsočiai, puodynės, puodeliai su aselėmis; jų forma ir apdaila paprastesnė nei Karanovo kultūros keramikos. Mirusiuosius laidojo kapuose su įvairiomis akmeninėmis konstrukcijomis. <ref> {{VLE|V|725||Ezero kultūra}} 725 psl. </ref>