Ertebiolės kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
S (robotas Šalinama: de:Ertebølle culture)
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
 
== Arealas ==
Ertebiolės kultūra 5500-40005500–4000 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Pietų [[Švedija|Švedijos]], Danijos ir Šiaurės [[Vokietija|Vokietijos]] teritorijose. Susiklostė iš [[Kongemosės kultūra|Kongemosės kultūros]]. Skiriami 3 periodai: ankstyvasis, vidurinis, vėlyvasis. Ertebiolės kultūrą pakeitė [[piltuvėlinės keramikos kultūra]].
 
== Kultūra ==
Ertebiolės kultūros gyvenvietės dviejų tipų: vasarą kurtos jūros pakrantėse, žiemą – atokiau. Žmonės gyveno mediniuose lengvos konstrukcijos mažuose pastatuose. Vasarą žvejojo ir medžiojo jūrų gyvūnus ([[ruoniai]], [[jūrų kiaulė]]s) bei paukščius, rinko moliuskus; pajūrio gyvenvietėse aptinkami iki 325 x 50 m dydžio ir iki 1,5 m aukščio kiaukutynai. Žiemą vertėsi [[žvejyba]] ir [[medžioklė|medžiokle]] (medžiojo [[taurusis elnias|tauriuosius elnius]], [[stirna]]s, [[šernas|šernus]], [[stumbras|stumbrus]], [[lapė|lapes]], [[vilkas|vilkus]], [[ūdra]]s, [[kiaunė|kiaunes]], [[lūšis]], [[antis]], gulbes). Naudojo titnaginius trapecinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, grąžtus, peilius, kirvelius ir kt., akmeninius, kaulinius ir raginius [[žeberklas|žeberklus]], T formos kirvius, kabliukus, strėlių ir iečių antgalius, kaplius, buožes, durklus) įrankius ir ginklus. Iš medžio skobė luotus, gaminosi irklus, indus. Apie 4800 pr. m. e. pradėjo naudoti šiek tiek ornamentuotus indus – smailiadugnes plačiaanges puodynes ir pailgus dubenėlius.
 
Mirusiuosius (sudegintus ir nedegintus) laidojo gyvenvietės teritorijoje ar pastatuose, kiaukutynuose, vandenyje (luotuose), kapinynuose; aptinkama šunų laidojimo vietų. Rasta žmonių bei gyvūnų figūrėlių, gintaro dirbinių. <ref>Egidijus Šatavičius. {{VLE|V}} |22|[[Egidijus psl.Šatavičius]]|Ertebiolės kultūra}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
427 096

pakeitimai