Leksika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ar:معجم |
S LTE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 3:
Kalbos leksika nėra vienalytė. Ją galima skirstyti pagal vartojimo sritį (pavyzdžiui, mokslinė, profesinė, buitinė), vartojimo platumą (pvz., bendrieji kalbos žodžiai, [[tarmybė]]s), stilistinę diferenciaciją ([[Šnekamoji kalba|šnekamosios kalbos]], kanceliarinių raštų leksika), žodžių reikšmę (pvz., abstrakčioji, konkrečioji leksika, [[antonimai]], [[sinonimai]]), formą (variantai, [[paronimai]]), kilmę (iš prokalbės paveldėti žodžiai, atsiradę kalbos gyvavimo laikais), tematiką (drabužių pavadinimai, medicinos terminai). Stiliaus atžvilgiu dar išskiriama neutralioji leksika (pavyzdžiui, lietuvių „septyni“, „eiti“, „medis“) ir stilistiškai ribota (pavyzdžiui, lietuvių poetinė – „dainius“, „vakaris“; tarminė – „atvarslai“ – vadžios; [[Žargonas|žargoninė]]) leksika. Su leksika susiję [[Frazeologizmas|frazeologizmai]].
Leksika yra greitai kintanti kalbos sistemos dalis: dalis žodžių išnyksta ([[archaizmai]], [[istorizmai]]), atsiranda naujų ([[naujadarai]]). Dėl vartotojų bendruomenės (genties, tautos) kontaktų su kitakalbėmis bendruomenėmis leksikoje yra nemažai [[Skolinys|skolinių]] ([[Tarptautiniai žodžiai|tarptautinių žodžių]], [[Vertinys|vertinių]], [[Barbarizmas|barbarizmų]]). Ypač daug tarptautinių žodžių mokslo ir technikos [[Terminija|terminijoje]], kuri [[
Kalbų leksika labai skiriasi žodžių skaičiumi. Vartotojų bendruomenės, turinčios išplėtotas [[Kultūra|kultūros]] ir senas [[Literatūra|literatūros]] tradicijas, kalboje yra keli šimtai tūkstančių, o menkos kultūros ir neturinčios literatūros bendruomenės kalboje gali būti tik keli šimtai ar tūkstančiai žodžių.
== Lietuvių kalbos leksika ==
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] leksika yra įvairi ir gausi. Kilmės atžvilgiu žodžiai, atsiradę lietuvių kalbos gyvavimo laikais, sudaro didžiausią jos dalį. vieni iš šių žodžių sudaryti, naudojantis savomis žodžių darybos priemonėmis, kiti – skolinantis [[leksema]]s iš kitų kalbų. Nemaža žodžių dalis paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] (pvz., „akis“, „árti“, „aš“, „avis“, „duktė“, „motina“, „sesuo“) ir [[Baltų prokalbė|baltų]] (pvz., „ąžuolas“, „merga“, „tikras“, „žirgas“) prokalbės laikų.<ref>{{LTE|VI|413||Leksika}}
== Šaltiniai ==
| |||