Džiuginėnų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džiuginėnų piliakalnis ir gyvenvietė''' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A1379K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1193) – [[piliakalnis]] ir [[gyvenvietė]] (A1944) [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Džiuginėnai|Džiuginėnų]] kaime, [[Gadūnavo seniūnija]], 4  km nuo [[Telšiai|Telšių]] į vakarus, [[Durbinis|Durbinio]] kairiajame krante. Pasiekiamas plentu Telšiai – [[Alsėdžiai]] išvažiavus iš Telšių miesto, dešinėje prasidėjus kolektyviniams sodams, už didesnio kelio posūkio į dešinę pervažiavus Durbino upelį, yra kairėje į vakarus.

Piliakalnis, dar vadinamas '''Džiugo kalnu''', yra balno pavidalo, įrengtas atskiroje kalvoje, Durbinio kairiajame krante. Jį iš vakarų, pietų ir rytų supa upelio slėnis ir pelkės. Šlaitai 9-119–11 m aukščio. Aikštelė 45 x 20 m dydžio, iš pietų ją juosia 1,5 m pylimas. Aikštelės rytiniame pakraštyje buvo 6 m skersmens duobė, kurioje [[1967]] rasta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotu paviršiumi [[keramika|keramikos]]. Pasak padavimų, piliakalnis yra senovės žemaičių didvyrio Džiugo, kovojusio su kryžiuočiais, kapas.

Piliakalnio šiaurės rytų ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė, tyrinėta [[1993]] m., [[1999]] m. ir [[2005]] m. Joje rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, židinių, medinio šulinio liekanos, [[geležis|geležinė]] diržo [[sagtis]], [[žalvaris|žalvarinis]] [[žiedas]], lygios ir žiestos, bangelėmis puoštos keramikos, gyvulių kaulų. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 6 (Nr. 168)</ref> 200 m į pietryčius nuo piliakalnio, už Durbinio upelio yra [[XI a.]] - [[XII a.]] Siraičių kapinynas, tyrinėtas 1956-19571956–1957 m. Kapinyne 1901 m. buvo rastas XI a. – XII a. daiktų lobis-auka ar simbolinis kapas.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1967]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1999]] m. archeologai [[Zenonas Baubonis]] ir [[Bronius Dakanis]] ištyrė 18 m² plotą. Rasta 1,6 x 3 m dydžio akmenų grindinys, medinio šulinio liekanų, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, beržo tošių, molio tinko, gyvulių kaulų ir dantų, šlako. Gyvenvietė yra I-ojo tūkstantmečio antrosios pusės - II-ojo tūkstantmečio pradžios. <ref>{{VLE|V|50|[[Zenonas Baubonis]].|Džiuginėnų {{VLE|Vpiliakalnis}}, 50 psl. </ref>

* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;189

* [[Zenonas Baubonis]], [[Bronius Dakanis]]. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. &nbsp;86–87.

* [[Tadas Daugirdas]]. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius, 1994. p. &nbsp;7–14.

* Dowgird T. O dwóch mogilach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła, 1889. T. III, p. &nbsp;384-389.

* Perkowski J. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrity // Gimtasai kraštas. Šiauliai. 1934. Nr. 2, p. &nbsp;112–114; Nr. 3–4, p. &nbsp;160–163.

* [[Motiejus Valančius]]. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. &nbsp;319–402.

* [[Vitas Valatka]]. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1969. p. &nbsp;65–67.

* V. Valatka. Džiugo kalnas // [[Mokslas ir gyvenimas]]. Vilnius, 1973 m. Nr. 8, p. &nbsp;51–52.