Burokėlis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: hr:Cikla |
S TLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Beta vulgaris atrorubra}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Beets produce-1.jpg|260px|
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 13:
'''Burokėlis''' - [[burnotiniai|burnotinių]] (''Amaranthaceae'') šeimos, [[runkelis|runkelio]] (''Beta'') genties dvimetė [[daržovė]], kilusi iš savaime augančių '''paprastųjų runkelių''' (''Beta vulgaris''). Lietuvoje auginamas paprastojo runkelio varietas ''Beta vulgaris'' var. ''atrorubra''.
[[šakniavaisis|Šakniavaisiai]] apvalūs, tamsiai raudoni. [[lapkotis|Lapkočiai]] tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. [[Lapai]] dideli (
Burokėliai domestikuoti II-ajame tūkstantmetyje pr. m. e. [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione. Išplito po [[Mesopotamija|Mesopotamiją]], [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Maistui vartojamas šakniavaisis, taip pat švieži lapkočiai ir lapai. Lietuvoje iš burokėlių gaminamos sriubos ([[barščiai]], [[šaltibarščiai]], [[batviniai]]), [[mišrainė]]s, sultys. Šakniavaisiuose yra 9-16% [[cukrus|cukrų]], 1,8-3% [[baltymai|baltymų]], 0,7-1,4% [[celiuliozė]]s, 0,8-1,3% mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač [[vitaminas P|vitamino P]]). Burokėliai dažnai naudojami kaip maistinis dažas.
Burokėliai geriausiai auga vidutinio sunkumo, puveningose, gerai įdirbtose priemolio [[dirva|dirvose]]. Tradiciškai [[sėja]] pradedama [[ieva|ievoms]] sužydėjus. Naudojama sėklų
Pagrindiniai kenkėjai - [[sprakšiai]], [[spragės]], [[runkeliniai nematoidai]], [[runkelinės musės]]; ligos - lapų rudmargė, [[netikroji miltligė]], tikroji miltligė, baltuliai.
Lietuvoje burokėliai žinomi nuo XVI a. [[1588]] m. įtraukti į [[Lietuvos statutas|Lietuvos statuto]] kainyną. Tarpukaryje užėmė ~11% pasėlių<ref>{{TLE|1
== Šaltiniai ==
| |||