11:19, 19 rugsėjo 2009 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Nuorodos: vieno str kategorija ← Prieš tai darytas keitimas		10:52, 7 sausio 2010 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S VLE parametrų reikšmių užpildymas. Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: == Istorija == Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas\|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai\|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo ~~7160-6150~~7160–6150 m. iki m. e., [[Europa\|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija\|Šveicarijos]] ežerų – apie ~~4000-2000~~4000–2000 m. iki m. e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]] m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas\|audimo]] amatas išpopuliarėjo. == Lietuvoje == Eilutė 24: Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas\|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava\|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis\|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis\|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija\|Lenkijos]]. Pramoniniu būdu drobes audė bendrovės „Siūlas“ ([[Biržai]]) ir Kučinskis-Pabedinskai ([[Plungė]]). XX a. pab.- XXI a. pr. daugiausia drobę audė bendrovės „Linas“ ([[Panevėžys]]) ir „Linų audiniai“ (Plungė). <ref>{{VLE\|V\|148\|[[Algirdas Matukonis, Vida Savoniukaitė~~. {{VLE~~]]\|VDrobė}}~~, 148 psl.~~ </ref> == Literatūra ==

Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų