Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
S (→‎Nuorodos: vieno str kategorija)
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
 
== Istorija ==
Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo 7160-61507160–6150 m. iki m. e., [[Europa|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija|Šveicarijos]] ežerų – apie 4000-20004000–2000 m. iki m. e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]] m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas|audimo]] amatas išpopuliarėjo.
 
== Lietuvoje ==
Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija|Lenkijos]].
 
Pramoniniu būdu drobes audė bendrovės „Siūlas“ ([[Biržai]]) ir Kučinskis-Pabedinskai ([[Plungė]]). XX a. pab.- XXI a. pr. daugiausia drobę audė bendrovės „Linas“ ([[Panevėžys]]) ir „Linų audiniai“ (Plungė). <ref>{{VLE|V|148|[[Algirdas Matukonis, Vida Savoniukaitė. {{VLE]]|VDrobė}}, 148 psl. </ref>
 
== Literatūra ==
427 096

pakeitimai