Bazilika (pastatas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n |
S →Istorija: VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 7:
Pirmosios bazilikos statytos [[Atėnai|Atėnų]] [[Agora|Agoroje]]. Po [[Antrasis punų karas|Antrojo punų karo]] bazilikas pradėjo statyti ir [[senovės Roma]]. Imperatorius [[Konstantinas I]], [[krikščionybė|krikščionybei]] suteikęs valstybinės religijos teises bazilikos architektūrą pritaikė ir [[bažnyčia]]i. Nuo [[IV a.]] statytos kryžiškosios, nuo [[IX a.]] – kryžiškosios kupolinės bazilikos. Ankstyvaisiais viduramžiais prie pagrindinio įėjimo buvo [[narteksas]], navas dengė plokščios lubos arba stogo konstrukcija būdavo paliekama neuždengta. Nuo [[XI a.]] mūryti [[skliautas|skliautai]]. Europos šalyse bazilikos statytos iki [[XX a.]] Tačiau [[Bazilika|Bazilikos]] titulas bažnyčiai suteikiamas nebūtinai dėl to, kad jos architektūra atitinka bazilikos principus.
Lietuvoje daugiausia plito [[barokas|barokinės]] ([[Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia|Visų Šventųjų]], [[1620]]–[[1631]] m., Misionierių, [[1695]]–[[1730]] m., [[Vilnius|Vilniuje]], [[Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia|Šv. Pranciškaus Ksavero]], [[1698]]–[[1720]] m., [[Kaunas|Kaune]]) ir istoristinės bazilikos ([[Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]], [[1853]]–[[1874]] m., [[Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]], [[1905]] m.). Algė Jankevičienė.<ref>
== Lietuvos bazilikos ==
| |||