Bartai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dalyvavo [[1242]]–[[1249]] m. [[Pirmasis prūsų sukilimas|Pirmajame prūsų sukilime]] ir [[1260]]–[[1274]] m. [[Didysis prūsų sukilimas|Didžiajame prūsų sukilime]] prieš [[VO|kryžiuočius]]. Per Didįjį sukilimą bartams vadovavo vitingas [[Divonis]]. Po sukilimų pralaimėjimo dalį bartų vokiečiai iškeldino į [[Pagudė|Pagudę]], dalis jų, gelbėdamiesi nuo kryžiuočių vergovės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Traidenis|Traidenio]] padedami, persikėlė į [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[Gardinas|Gardino]], [[Lyda|Lydos]], [[Medininkai|Medininkų]], [[Slanimas|Slanimo]], [[Valkaviskas|Valkavisko]] apylinkes. Šiauriniai ir rytiniai bartai, veikiausiai jų dauguma, tapo [[lietuvininkai]]s, jų žemės įėjo į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]]. Likusieji Bartoje [[XVI a.]] - [[XVII a.]] suvokietėjo, kai kurie sulenkėjo, tapo mozūrais. Didžiojoje Lietuvoje apsigyvenusių bartų teritorijoje, [[Lydos apskr]]ityje, ne vėliau kaip [[XIV a.]] antroje pusėje buvo įkurtas Bartų valsčius su [[Panemunė (Druskininkai)|Panemunės]], [[Pelesa|Pelesos]], Skalvių ir [[Aradnykai|Aradnos]] vaitystėmis. [[1503]] m. minima Bartų apskritis ([[pavietas]]). XVIII a. dar buvo Bartų seniūnija. [[Žirmūnai (Baltarusija)|Žirmūnų]], [[Rodūnia|Rodūnios]], Pelesos apylinkių (Gardino žemė) bartai ilgai išlaikė savitą kultūrą, šimtmečius save vadino bartais. [[Nemunas|Nemuno]] aukštupio kairiajame krante išliko su bartų tautovardžiu susijusių vietovardžių, pavardžių. <ref>Rimantas Jasas. {{VLE|II|679|[[Rimantas Jasas]]|Bartai}}, 679 psl. </ref>