Alytaus piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 20:
 
== Piliakalnis ==
Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia Alytupio slėnis, iš pietų - Nemunas, iš rytų ir Šiaurės rytų - daubos. Šlaitai statūs, 20-2520–25 m, tik rytiniai 5-65–6 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 x 15 m dydžio. Jos rytinį pakraštį puslankiu juosia 40 m ilgio, 2,5 m aukščio pylimas. Nenaudota kalvos pietvakarių dalis nuo piliakalnio atskirta giliu grioviu. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra I tūkstantmečio antrosios pusės ir [[XI a.]]- [[XIV a.]] gyvenvietės liekanų.
 
Išoriniu šlaitu aikštelės pakraščiais tęsiasi pusiau užslinkę apkasai, o pietuose, ties pylimo galu, yra neaiški įduba, primenanti sviedinio sprogimo išrausą. Aikštelės pietinėje ir vakarinėje pusėje yra 2 m pločio ir 1 m gylio [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] apkasai. <ref>[http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/alytus.htm Alytaus piliakalnis]</ref>
 
500 m. nuo Alytaus piliakalnio, Nemuno dešiniajame krante aukštoje kalvoje, archeologai aptiko kapinyną.
 
== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1985]]-[[1986]] m. atliko [[Alytaus kraštotyros muziejus]], vadovas [[Eugenijus Svetikas]]. <ref>{{VLE|I||[[Adolfas Tautavičius]]. {{VLE|IAlytaus piliakalnis}}</ref> Gyvenvietės šiaurės vakarų ir vakarų dalyje archeologai ištyrė 240 m² plotą, rado [[VII a.]]- [[XII a.]] kultūrinį sluoksnį su lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta [[keramika]]. Radinius saugo Alytaus muziejus.
 
== Istorija ==
Eilutė 47:
{{ref}}
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1975. t.2
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;98
* Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.&nbsp;58
* Kultūros paminklų enciklopedija. V., 1998.
* Baranauskas T. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. &nbsp;66, 78.
* Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна. 1893.
* Radziukynas J. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909. p. &nbsp;34–35
* Ražanauskaitė E. Alytaus piliakalnis. Istoriniai tyrimai. V., 1980 (VAA. F.5, b.363 A).
* Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. &nbsp;35–37.
* Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. &nbsp;38–39.
* Wejtko W. Do poszukiwaniu o piłkalniach. Wisła. 1889. T. III, p. &nbsp;895–896.
 
== Nuorodos ==