Teisutis Makačinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|M. Ravelio]] kūrinių. Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų. <ref>Adeodatas Tauragis. {{VLE|XIV}} |74|[[Adeodatas psl.Tauragis]]|Teisutis Makačinas}}</ref>