Stanislovas Kiška IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 16:
== Biografija ==
Kilęs iš [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] [[lenkai|lenkų]] ir [[čekai (tauta)|čekų]] kilmės lietuvių [[Magnatas|didikų]] [[Kiškos|Kiškų]] giminės. Tėvas [[Stanislovas Kiška III|Stanislovas Kiška]], motina Elžbieta Sapiegaitė. Broliai [[Mikalojus Kiška II|Mikalojus Kiška]], [[Kristupas Kiška]], [[Jonušas Kiška]]. Buvo vedęs [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] sūnaus [[Albertas Radvila|Alberto]] dukterį Barborą Radvilaitę.
Mokydamasis [[VU|Vilniaus universitete]] apie [[1596]] m. iš [[kalvinizmas|kalvinizmo]] perėjo į [[katalikybė|katalikybę]], o jo pastangomis tikėjimą pakeitė ir visa šeima, vėliau tapo [[kontrreformacija|kontrreformacijos]] veikėju. Kovai su [[reformacija]] skyrė daug lėšų ir pastangų.
Eilutė 22:
Nuo [[1605]] m. kunigas, nuo [[1608]] m. Vilniaus kapitulos kanauninkas. 1608 m. [[Adutiškis|Adutiškyje]] pastatydino [[Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia|naują bažnyčią]], aprūpino ją žemės valda. Nuo 1608 m. gruodžio mėn. tobulinosi [[Paduvos universitetas|Paduvos universitete]]. Grįžęs [[1609]] m. Vilniaus vyskupijos kapitulai užrašė Adutiškio valdą, [[1614]] m. [[Musninkai|Musninkų]] [[Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia|bažnyčiai]] paskyrė [[Draučiai|Draučių]], [[Krunai|Karionių]], [[Vaitkūnai (Ukmergė)|Vaitkūnų]] kaimus, [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčių]] [[Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|bažnyčiai]] paskyrė [[Paneriai (Kaišiadorys)|Panerių]] kaimą. Nuo [[1615]] m. dvasinis referendorius, nuo [[1618]] m. [[Žemaičių vyskupas]].
Jo nurodymu pastatyta koplyčia [[Žemaičių Kalvarija|Garduose]], vėliau čia pastatydino parapinę bažnyčią. Pastatyta koplyčia [[Lieplaukė]]je. Paskyrė klebonus [[Pavandenė]]s [[Pavandenės Šv. Onos bažnyčia|bažnyčiai]], neseniai pastatytoms [[Klovainiai|Klovainių]], [[Laukuva|Laukuvos]], Naujosios [[Žagarė]]s, [[Pamūšis|Pamūšio]] bažnyčioms. Savo lėšomis pastatydino bažnyčią [[Girkalnis|Girkalnyje]]. Iš viso [[1619]]-[[1626]] m. [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]] buvo pastatyta 10 katalikų bažnyčių, o [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], [[Kuršėnai|Kuršėnų]] ir [[Raseiniai|Raseinių]] bažnyčios atgautos iš [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]]. [[1621]] m. vyskupijoje įsteigė vyskupo sufragano pareigybę. Savo dvare [[Daukšiškės]]e ([[Ašmenos apskritis]]) finansavo katalikų bažnyčios ir mokyklos statybą. Dvarą [[1621]] m. užrašė Žemaičių katedrai ir steigiamai Žemaičių sufraganijai. [[Varniai|Varniuose]] savo lėšomis išlaikė du [[jėzuitai|jėzuitus]], pastatė kunigams rengti mokyklą. Katalikams buvo grąžinti [[Šiluva|Šiluvos]] [[Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika|bažnyčios]] turtai.
Per religines kovas kartais griebdavosi kraštutinių priemonių, dėl to kildavo vietos gyventojų pasipiktinimas. [[1620]] m. [[liepos 21]] d., grįždamas iš vizitacijos [[Ariogala|Ariogaloje]], su tarnais puolė Sebastijono Kenstaro našlės pastatytą evangelikų reformatų bažnyčią [[Geluva|Geluvoje]]. Jo sukurstyta minia sudegino bažnyčią, primušė atskubėjusius gesinti gaisro bajorės K. Kenstartienės dvariškius, nusiaubė pamokslininko ir mokytojo namus, sumušė pastarojo žmoną. Be to, vyskupas nusiėmė varpus, pasiėmė klebonijos ir mokyklos turtą ir išsivežė. Gėluviškiai iškėlė vyskupui bylą. Kelerius metus vyko teismo procesas. Vilniaus vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] įsakė katalikams, kad šie netrukdytų melstis, o vyskupui S. Kiškai atsiprašyti savininkės, sumokėti 3000 auksinių, grąžinti varpus, leisti atstatyti bažnyčią ir nubausti užpuolikus.
Eilutė 33:
{{DEFAULTSORT:Kiška Stanislovas c}}
[[Kategorija:Kiškos]]
[[Kategorija:Lietuvos vyskupai]]
| |||