Pavelas Bermontas-Avalovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 1:
'''Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas''' (rus. ''Павел Рафалович Бермонт-Авалов''; [[1877]] m. [[kovo 4]] d. [[Tbilisis|Tiflisas]] – [[1973]] m. [[gruodžio 27]] d. [[Niujorkas]]<ref> Mirties data abejotina, kitais duomenimis, mirė [[1966]] m. </ref>) – rusų [[generolas majoras]] ([[1918]] m.), avantiūristas, [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], kontrrevoliucinių įvykių [[Baltijos šalys]]e 1918–1919 m. dalyvis.
 
== Biografija ==
 
Kilęs iš Usūrio [[kazokai|kazokų]]. 1900-19171900–1917 m. tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. vadovavo Ypatingajam rusų korpusui („Особый русский корпус“, nuo 1919 m. rugsėjo – [[Vakarų savanorių armija]], „Западная добровольческая армия“), suformuotam [[Vokietija|Vokietijoje]] iš rusų [[belaisvis|belaisvių]] bei vokiečių savanorių. 1919 m. birželio mėn. su korpusu (pirmieji daliniai - [[gegužės 30]] d.) ir štabu atvyko į [[Kuršas|Kuršą]] ir veikė kartu su [[Vokietijos kariuomenė]]s daliniais, vadovaujamais [[Riudigeris fon der Golcas|R. fon der Golco]]. 1919 m. [[liepos 22]] d. oficialiai paskirtas [[bermontininkai|bermontininkų]] vadu, [[spalio 7]] d. sudarė Vakarų Rusijos apygardos centrinę tarybą kovai prieš [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]]. Apsišaukė [[gruzinai|gruzinų]] kunigaikščių Avalovų giminės palikuonimi.
 
Užuot parėmęs, kaip buvo planuojama, [[Nikolajus Judeničius|N. Judeničiaus]] žygį prieš Sovietų Rusiją, bandė užimti Baltijos šalis ir sukurti provokišką valstybinį junginį. Jo vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija užėmė [[Ryga|Rygą]]. Joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti [[Petrogradas|Petrogrado]], tuo metu jo kariuomenė plėšikavo visose užimtose vietovėse.
Eilutė 9:
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. [[JK|Didžiosios Britanijos]] vyriausybė jį paskelbė išdaviku ir baltagvardiečių pralaimėjimo prie Petrogrado kaltininku. Kai Baltijos šalių kariuomenės sumušė bermontininkus, [[Antantė]]s spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius iš Kuršžemės ir išvesti bermontininkus į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]]. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
 
XX a. ketvirtame dešimtmetyje siūlė savo paslaugas [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]]. Vokiečių ir rusų kalbomis išleido atsiminimus „Kovoje su bolševizmu“ (1925 m.). <ref> Kazimieras Tamašauskas {{VLE|III}}, |102|[[Kazimieras psl.Tamašauskas]]|Pavelas Bermontas-Avalovas}}</ref>
 
== Literatūra ==
Eilutė 21:
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Bermontas-Avalovas, Pavelas}}
[[Kategorija:Rusijos imperijos generolai|Bermontas]]
 
[[en:Pavel Bermondt-Avalov]]