Pavelas Bermontas-Avalovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: ru:Бермондт-Авалов, Павел Рафаилович |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 1:
'''Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas''' (rus. ''Павел Рафалович Бермонт-Авалов''; [[1877]] m. [[kovo 4]] d. [[Tbilisis|Tiflisas]] – [[1973]] m. [[gruodžio 27]] d. [[Niujorkas]]<ref>
== Biografija ==
Kilęs iš Usūrio [[kazokai|kazokų]].
Užuot parėmęs, kaip buvo planuojama, [[Nikolajus Judeničius|N. Judeničiaus]] žygį prieš Sovietų Rusiją, bandė užimti Baltijos šalis ir sukurti provokišką valstybinį junginį. Jo vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija užėmė [[Ryga|Rygą]]. Joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti [[Petrogradas|Petrogrado]], tuo metu jo kariuomenė plėšikavo visose užimtose vietovėse.
Eilutė 9:
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. [[JK|Didžiosios Britanijos]] vyriausybė jį paskelbė išdaviku ir baltagvardiečių pralaimėjimo prie Petrogrado kaltininku. Kai Baltijos šalių kariuomenės sumušė bermontininkus, [[Antantė]]s spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius iš Kuršžemės ir išvesti bermontininkus į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]]. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
XX a. ketvirtame dešimtmetyje siūlė savo paslaugas [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]]. Vokiečių ir rusų kalbomis išleido atsiminimus „Kovoje su bolševizmu“ (1925 m.).
== Literatūra ==
Eilutė 21:
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Bermontas-Avalovas, Pavelas}}
[[Kategorija:Rusijos imperijos generolai
[[en:Pavel Bermondt-Avalov]]
|