Lu Siunas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lu Siuno novelė „Pamišėlio dienoraštis“ ([[1918]] m. skelbta žurnale, [[1922]] m. išleista novelių rinkinyje „Šauksmas“) paprastai laikoma pirmuoju moderniosios kinų grožinės literatūros kūriniu, parašytu šnekamąja kalba (baihua), o ne klasikine literatūrine kalba, seniai nutolusia nuo kasdienės šnekamosios. Iš tiesų kūrinių šnekamąja kalba buvo spausdinta ir iki Lu Siuno, tačiau tai daugiausiai buvo pramoginė, vadinamoji "drugelių ir mandarininių ančių" literatūra, kurią reformistiškai nusiteikę [[Judėjimas už naująją kultūrą|Judėjimo už naująją kultūrą]] atstovai smerkė kaip neatitinkančią tuometinės visuomenės poreikių. Taip pat jau [[1917]] m. buvo išspausdinta jaunos rašytojos Čen Hengdže (''Chen Hengzhe'') novelė "Viena diena". <ref>{{VLE|XIII|709|[[B. Mc Dougall, K.Louie, The Literature of China in the Twentieth Century, 1-30psl.</ref>

Tačiau būtent "Pamišėlio dienoraštis" susilaukė didžiausio atgarsio. Novelė, kurioje kritikuojama tūkstantmetė Kinijos kultūra (apibūdinama kaip kanibalistinė), padarė didelę įtaką Gegužės ketvirtosios judėjimui. Lu Siunas taip pat sukūrė novelių, poezijos, ironiškų pasakojimų apie savo jaunystę, parašė literatūros kritikos darbų. Jo kūryboje vyrauja patriotinės, socialinės temos, keliamos revoliucinės idėjos, nagrinėjamos visuomenės moralės problemos, kritikuojamas žmonių abejingumas, būdingas aiškus, kartais pašaipus stilius. Jo novelių yra išversta į lietuvių kalbą.<ref>Agnė Blažytė.]]|Lu {{VLE|XIIISiunas}} 709 psl. </ref>

{{DEFAULTSORT:Lu Siunas}}

[[Kategorija:Kinijos rašytojai]]