Karlas Gocis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Brolis [[Gasparas Gocis]]. Gimęs kilmingo, bet neturtingo dvarininko šeimoje 16 m. įstojo į kariuomenę, kovojusią [[Dalmatija|Dalmatijoje]], po trijų metų grįžo ir išgarsėjo parašęs pirmuosius satyrinius pamfletus. Laikėsi konservatyvių pažiūrų ir priešinosi šviečiamosioms idėjoms. Gindamas tradiciją ir puoselėdamas literatūrinę italų kalbą su kitais [[1747]] m. įkūrė [[Graneleskio akademija|Graneleskio akademiją]]. Polemizavo su [[Karlas Goldonis|K. Goldoniu]], atmetė jo pjesėse atspindėtas buržua vertybes, kasdienybę, kaltino jį tarmybėmis užteršus literatūrinę italų kalbą. Remdamasis [[commedia dell'arte]] ir siekdamas įrodyti, kad publiką domina ne vien tikroviškumas, parašė dramų pasakų (fjabų). Joms būdinga fantastika, poetiškumas, parodijos ir satyr, elementai. Jo dramos turėjo įtakos vokiečių romantikams, jų motyvais sukurta operų. Parašė pjesių, kuriose ryški ispanų teatro įtaka, atsiminimų „Nenaudingi memuarai“ (''Memorie inutili della vita die Carlo Gozzi, scritte da lui medesimo, e da lui publicate per umilita'' [[1797]] m.), kuriuose aprašoma [[XVIII a.]] Venecija.<ref>Dainius Būrė.{{VLE|VII|34|[[Dainius Būrė]]|Karlas Gocis}}</ref>