15:39, 5 spalio 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S {{{subst\|}}} panaikinimas ← Prieš tai darytas keitimas		17:13, 6 sausio 2010 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. Kitas pakeitimas →
Eilutė 40: Fundavo [[Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia\|Žaiginio vienuolyno ir bažnyčios]], [[Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia\|Jokūbavo]] ir [[Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia\|Kurtuvėnų bažnyčių]] statybą. <ref>~~Rita Regina Trimonienė.~~ {{VLE\|XV~~}},~~ \|700\|[[Rita ~~psl.~~Regina Trimonienė]]\|Jokūbas Ignotas Nagurskis}}</ref> == Įvertinimas == Eilutė 49: [[2002]] m. vasarą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento pavedimu buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti palaidojimų Kurtuvėnų bažnyčios rūsiuose laiką, būklę ir identifikacijos galimybes. Rūsyje po didžiuoju altoriumi rasta dvylika laidojimo nišų – kriptų. [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] antropologas dr. [[Rimantas Jankauskas]] bei [[Lietuvos nacionalinis muziejus\|Nacionalinio muziejaus]] restauratorė [[Simona Matuzevičiūtė]] atidarytose kriptose rado išmėtytus žmonių kaulus, drabužių ir batų fragmentus bei suirusius karstus. Turtingiausi ir geriau išsilaikę radiniai aptikti kriptoje Nr. 6, kurioje buvo palaidotas vyras, antropologo nuomone, turėjęs 35–45 metus. Velionis buvo aprengtas XVIII šimtmečio pabaigai būdingu vyrišku kostiumu, kurį sudarė [[kontušas]], [[žiponas]] ir per juosmenį užrišta kontušinė juosta. Be to, rastos pirštinės, batų poros fragmentai, [[škaplierius]], auksinis (gal būt sutuoktuvių) [[žiedas]]. Tačiau identifikacijos požiūriu įdomiausi radiniai buvo Baltojo Erelio ordinas ir šio apdovanojimo juosta, leidžiantys teigti, jog šioje kriptoje palaidotas asmuo veikiausiai buvo Kurtuvėnų bažnyčios fundatorius Jokūbas Ignotas Nagurskis. Velionio juosmenį rišusi juosta buvo perlenkta į tris išilgines dalis. Išlanksčius paaiškėjo, jog tai puiki dvipusė juosta, kurios ilgis 298  cm, plotis 28,5  cm, o galuose prisiūtų kutų ilgis 9  cm. Tačiau ji buvo labai nešvari, dėmėta, padengta pelėsiais, surišimo vietose matėsi skersiniai įplyšimai ir atspurę siūlai. Metalo siūlai, kuriais buvo atausta, pajuodę ir praradę pirmykštį spindesį. Juostą restauravo [[Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centras\|Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro]] restauravimo technologės Irena Bubinienė ir Jurga Bagdzevičienė. Valymo rezultatai buvo puikūs, juosta vėl atgavo prabangų savo spindesį. Restauruota juosta saugojimui buvo susukta ant volelio, padengto mikalentiniu popieriumi. radinius saugo [[Šiaulių Aušros muziejus]]. <ref>[http://www.ldm.lt/Spauda/a_met_martinaitiene.htm Gražina Marija Martinaitienė, Vytautė Lukšėnienė. Kontušinės juostos iš Kurtuvėnų bažnyčios kriptų: restauravimas, tyrimai, identifikacija. Lietuvos dailės muziejus. Metraštis VI. 2005 m.]</ref> == Literatūra == * [[Jonas Drungilas]]. Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos bruožai, Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2005 m. II dalis, 2007, p.  143–155. * [[Rita Regina Trimonienė]]. Nagurskių giminės istorija. Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis ~~2002-2005~~2002–2005 m. Nr.8: Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas / leidinį sudarė Salvijus Kulevičius. Kaunas : Lututė, 2006, p. 6-12. ISSN 1392-2955. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Nagurskis, Jokubas Ignotas}} [[Kategorija:Nagurskiai]]

Jokūbas Ignotas Nagurskis: Skirtumas tarp puslapio versijų