Dominykas Miklius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Siuvėjas. Manoma, draudžiamąją lietuvišką spaudą pradėjo platinti dar iki [[1883]] m., ją pirkdavo [[Tilžė]]je ir [[Bitėnai|Bitėnuose]]. Bendradarbiavo su draudžiamosios lietuvių spaudos platinimo organizatoriais kunigu [[Martynas Sederevičius|M. Sederavičiumi]], buvo jo ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] knygnešių ryšininkas ir kunigu [[Antanas Vytartas|A. Vytartu]], buvo jo ir [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaustuvininko [[Ernestas Vejeris|E. Vejerio]] tarpininkas. Palaikė ryšius su katalikų laikraščių ir knygų leidėjais. Apie [[1889]] m. susipažino su [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminarijos]] klierikais [[kaunas|Kaune]], aprūpindavo jų slaptas draugijas draudžiamąja lietuviiška literatūra. M. Sederavičiaus pavedimu nuvyko į [[Ustiužnas|Ustiužną]] (dab. [[Vologdos sritis]]) pas ištremtą kun. [[Adomas Jakštas|A. Jakštą]], nuvežė jam išversti religinių tekstų. Nuo [[1895]] m. bendradarbiavo su knygnešiais [[Jurgis Bielinis|J. Bieliniu]], [[Kazys Ūdra|K Ūdra]] ir [[Domas Bubėnas|D. Bubėnu]], platino jų atgabentą draudžiamąją lietuvių spaudą. Šia spauda aprūpindavo [[Liepoja|Liepojos]] ir [[Ryga|Rygos]] lietuvius, nuo [[1899]] m. gyveno Rygoje. Gavę anoniminį skundą, žandarai [[1900]] m. kratė jo butą. Jam paskirtas kardomasis areštas, bet byla nutraukta. Iki [[1905]] m. Rusijos revoliucijos veždavo socialistinės krypties leidinius į [[Tryškiai|Tryškius]] ir kitas Žemaitijos vietoves. <ref>{{VLE|XV|86|[[Benjaminas Kaluškevičius]].|Dominykas {{VLE|XVMiklius}}, 86 psl. </ref>