Belgijos lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Histogramos įtraukimas using AWB |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 6:
Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. [[1945]] m. buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių, tarp jų [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] karių iš [[Vokietija|Vokietijos]], [[1946]] m. jie grąžinti atgal. [[1947]] m. Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos [[anglis|anglies]] kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo [[Lježas|Lježo]] ir [[Limburgas|Limburgo]] baseinų kasyklose. [[1949]] m. dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]], [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]], Vokietiją. Emigrantus rėmė [[BALF]], tarptautinės pabėgėlių organizacijos, [[Caritas]], [[Tolstojaus fondas]] ir kitos religinės šalpos organizacijos.
[[1947]] m. Lježe įkurta [[Belgijos lietuvių bendruomenė]]. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo [[1947]] m. lapkričio mėn. draugija „Sėja“, [[1950]]–[[1952]] m. Katalikų misija (kunigai J. Aranauskas, J. Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį „Gimtoji šalis“. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. [[1979]] m. Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La–Neuvo miestelyje surengė Europos lietuviškųjų studijų savaitę. Apie [[1983]] m. Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. [[1988]]–[[1991]] m. Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai. [[1991]] m. Belgijos lietuviai prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. [[1996]] m. įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus.<ref>
== Lietuviai ==
Eilutė 20:
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Lietuviai, Belgijos}}
[[Kategorija:Belgijos lietuviai]]
| |||