[[1930]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], [[1939]] m. – [[Aukštoji karo mokykla|Aukštosios karo mokyklos]] Generalinio štabo skyrių. 1930-19391930–1939 m. pėstininkų dalinių, [[1939]]–[[1940]] m. [[Antroji pėstininkų divizija|Antrosios pėstininkų divizijos]] štabo karininkas. [[TSRS]] okupavus Lietuvą [[1940]]–[[1941]] m. Raudonosios armijos [[Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 179 divizijos 234 pulko štabo viršininko pavaduotojas. Kilus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] iš Raudonosios armijos pasitraukė. Iki 1941 m. pabaigos – [[Lazdijų apskr]]ities policijos vadas, [[1941]]–[[1944]] m. [[Vilniaus policijos mokykla|Vilniaus policijos mokyklos]] viršininkas. Nuo 1944 m. kovo [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] Vilniaus apygardos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas, nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. [[Šiaulių karinė apygarda|Šiaulių karinės apygardos]] vadas. Parengė apygardos struktūros ir operatyvinius planus. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] organizavo LLA partizanus. [[1945]] m. balandžio mėn. pradžioje [[Kaunas|Kaune]] atnaujino ryšius su LLA vadu A. Eidimtu, parengė organizacijos vadovybės atkūrimo planą. 1945 m. [[balandžio 9]] d. [[NKVD]] suimtas. 1945 m. liepos mėn. karo tribunolo nuteistas mirti. Sušaudytas. Palaikai rasti buvusio [[Tuskulėnų dvaras|Tuskulėnų dvaro]] teritorijoje (dab. Tuskulėnų rimties parkas). [[2000]] m. [[pulkininkas]], po mirties.<ref>{{VLE|IX|397||Albinas Karalius}} 397 psl.</ref>
