Baha'u'llah: Skirtumas tarp puslapio versijų

=== Kurdistanas ===

[[1854]] m. [[balandžio 10]] d., Baha‘u‘llah paliko savo šeimą savo brolio Mirza Musa globai, o išvyko į [[Kurdistanas|Kurdistano]] kalnus, į šiaurės rytus nuo [[Bagdadas|Bagdado]]. Jis vėliau rašė, kad išvyko tam, kad netaptų nesutarimų tarp babių priežastimi. Baha‘u‘llah vienas gyveno Kurdistano kalnuose dvejus metus. Iš pradžių jis gyveno ir rengėsi kaip atsiskyrėlis. Vieną kartą kažkas pastebėjo jo gebėjimą gražiai rašyti ir tai pritraukė vietinės [[sufijai|sufijų]] mokyklos mokytojų susidomėjimą. Kai jį ėmė lankyti vis daugiau žmonių, neliko nepastebėtos jo žinios ir išmintis. Šiuo laikotarpiu Baha‘u‘llah parašė veikalą „[[Keturios lygumos]]“ ir kelias kitas plačiai žinomas knygas. Bagdade babių bendruomenė visai pakriko, nes, kaip ir buvo tikėtasi, Mirza Yahya įrodė, kad nesugeba vadovauti net mažai bendruomenei Bagdade. Baha‘u‘llah šeimos nariai ir kai kurie kiti žmonės be perstojo ieškojo Baha‘u‘llah, ir, išgirdę apie kalnuose gyvenantį dervišą, su juo susisiekė ir maldavo, kad jis grįžtų. [[1856]] m. [[kovo 19]] d., praleidęs dvejus metus Kurdistano kalnuose, jis sugrįžo į Bagdadą.

 

=== Sugrįžimas į Bagdadą ===

[[File:Map iran ottoman empire banishment.png|thumb|right|300px|Baha'u'llah tremties žemėlapis]]

Sugrįžęs į [[Bagdadas|Bagdadą]] Baha‘u‘llah rado bendruomenę nusivylusią ir susiskaldžiusią. Mirza Yahya vedė Bab‘o našlę, nors Bab‘as buvo aiškiai nurodęs to nedaryti; išsiuntė pasekėjus į Nuro provinciją antram pasikėsinimui į Šachą; ir ėmėsi žiaurių veiksmų prieš iškilius babius, drįsusius mesti iššūkį jo lyderystei. Sugrįžęs į Bagdadą, Baha‘u‘llah bandė atgaivinti babių bendruomenę. Neilgai trukus jis buvo tiek babių, tiek ir vietos valdžios pripažintas kaip pagrindinis babių lyderis, vis daugiau žmonių prisijungė prie babių judėjimo. Jis taip pat sulaukė palaikymo iš valdžios atstovų ir [[sunitai|sunitų]] dvasininkų. Didėjanti Baha‘u‘llah įtaka ir Persijos babių bendruomenės atgimimas sulaukė [[islamas|islamo]] priešų ir [[Persija|Persijos]] valdžios dėmesio. Persijos valdžia paprašė perduoti Baha‘u‘llah Persijai, tačiau [[Osmanų imperija|Osmanų]] valdžia atsisakė ir nusprendė Baha‘u‘llah išsiųsti į [[Stambulas|Konstantinopolį]], toliau nuo jautrios pasienio zonos. Grįžęs iš kalnų, Baha‘u‘llah Bagdade dar pragyveno septynerius metus. Visą tą laiką jis laikė paslaptyje savo kaip Bab‘o pažadėtojo ir Dievo Apsireiškimo padėtį. Tuo laikotarpiu jis rašė įvairiomis temomis: tiek tradicinėmis, tiek ir naujomis. Daugelį jo raštų sudarė laiškai individualiems asmenims, tačiau tuo laikotarpiu jis parašė kelis didesnius veikalus, kaip „Tikrumo knyga“, „Slėpiningi žodžiai“<ref>[http://www.bahai.lt http://www.bahai.lt/?q=sventi_rastai]</ref> ir „Dieviškosios paslapties brangakmeniai“. Besibaigiant jo laikui Bagdade, jo raštuose vis daugiau galima buvo įžiūrėti dieviškos paslapties. Vėliau, Baha‘u‘llah viešai paskelbus apie save kaip Dievo Apsireiškimą, jo raštai, parašyti Bagdade, buvo įtraukti į Baha‘u‘llah apreiškimo tekstus.

 

=== Deklaracija Rizvano sode ===

[[1863]] m. [[balandžio 21]] d. Baha‘u‘llah paliko Bagdadą ir apsistojo sode, kuris dabar bahajams žinomas kaip Rizvano sodas. Baha‘u‘llah ir jį lydintys asmenys planavo sode praleisti dvylika dienų ir tada išvykti į [[Stambulas|Konstantinopolį]]. Tomis dienomis Rizvano sode Baha‘u‘llah nedidelei palydovų grupei pranešė apie savo misiją ir apie tai, kad jis yra naujasis Dievo apsireiškimas šiam amžiui. Šiandien bahajams šis periodas, praleistas Rizvano sode, yra labai svarbus ir ta proga dvylika dienų švenčiama Rizvano šventė. Su Rizvano sode įvykusia deklaracija prasidėjo ir naujas, atskiras nuo babių judėjimo – [[Bahajų tikėjimas]].

 

== Įkalinimas ==

===Konstantinopolis===

Baha‘u‘llah, apsuptas didelio šeimos ir palydovų būrio, keliavo iš Bagdado į [[Stambulas|Konstantinopolį]] nuo [[1863]] m. [[gegužės 3]] d. iki [[rugpjūčio 17]] d. Miestuose, į kuriuos užsuko kelionės metu, Baha‘u‘llah buvo sutiktas pagarbiai. Iki šiol neaišku, kodėl [[Osmanų imperija|Osmanų]] valdžia neišdavė jo [[Persija|Persijai]], o liepė atvykti į Konstantinopolį. Gali būti, kad priežastis buvo politinė, nes Baha‘u‘llah buvo žinomas kaip įtakingas asmuo. Tačiau Baha‘u‘llah atsisakė dirbti ir bendradarbiauti su Osmanų valdžia. To pasekoje, po trijų su puse mėnesių, praleistų Konstantinopolyje, jam buvo nurodyta išvykti į [[Edirnė|Adrianopolį]].

 

=== Adrianopolis ===

Baha‘u‘llah ir jo šeimos kelionė į [[Adrianopolis|Adrianopolį]] užtruko nuo [[1863]] m. [[gruodžio 1]] iki 12 dienos. Skirtingai nei kelionė į Konstantinopolį, šį kelionė labiau buvo panaši į tremtį. Adrianopolyje Baha‘u‘llah pragyveno keturis su puse metų. Baha‘u‘llah ir [[Mirza Yahya]] keliai visiškai išsiskyrė dėl augančios Baha‘u‘llah įtakos babių bendruomenėje ir visame mieste. [[1865]] m. Mirza Yahya buvo apkaltintas sąmokslu nužudyti Baha‘u‘llah. Mirza Yahya kėsinosi nužudyti Baha‘u‘llah pasamdydamas vietinės pirties kirpėją. Kirpėjas Muhamadas Ali iš [[Isfahanas|Isfahano]] atsisakė tai padaryti ir bendruomenėje paskleidė žinias apie galimą grėsmę. Galiausiai Mirza Yahya pabandė nunuodyti Baha‘u‘llah, ko pasekoje Baha‘u‘llah ilgai sirgo, o jo rankos iki gyvenimo pabaigos nuolatos drebėjo. [[1866]] m., po šio įvykio Baha‘u‘llah viešai paskelbė, kad jis yra „Tas, kurį Dievas apreikš”, o taip pat viešai raštu kreipėsi į Mirza Yahya, savo pasekėjus pirmą kartą pavadindamas „''baha žmonėmis''“. [[1867]] m. Mirza Yahya metė iššūkį Baha‘u‘llah, kviesdamas jį dieviškos valios išbandymui vietinėje mečetėje, kurio metu „[[Dievas]] nutrenks apsimetėlį“. Baha‘u‘llah sutiko ir paskirtu laiku atėjo į Sultan Salim [[mečetė|mečetę]], tačiau Mirza Yahya pats ten nepasirodė ir dėl to visiškai save diskreditavo. Galiausiai Bab‘o pasekėjai pripažino Baha‘u‘llah kaip „Tą, kurį Dievas apreikš“ ir nuo to laiko pradėjo save vadinti bahajais.

 

=== Raštai ir laiškai pasaulio lyderiams ===

*Persijos imperijos šachas [[Nasiri‘d-Dinas]]

*[[Amerika|Amerikos]] vadovai ir respublikų prezidentai.

 

=== Aka ===

[[1868]] m. išleistas karališkas įstatymas pasmerkė Baha‘u‘llah ir jo pasekėjus amžinam įkalinimui tolimame [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] krašte. Jie buvo išsiųsti į miestą-kalėjimą Aką, [[Palestina|Palestinoje]].

1868 m. [[rugpjūčio 12]] d. Baha‘u‘llah, jo šeima ir grupelė bahajų paliko [[Adrianopolis|Adrianopolį]]. Po ilgos kelionės žeme ir jūra [[rugpjūčio 31]] d. atvyko į Aką ir buvo įkalinti miesto barakuose. Akos gyventojams buvo pasakyta, kad naujieji kaliniai yra šalies, [[dievas|Dievo]] ir jo religijos priešai ir kad su jais bendrauti griežtai draudžiama. Pirmieji metai Akoje buvo labai sunkūs, dėl blogų gyvenimo sąlygų visi susirgo ir trys bahajai mirė. Tuo metu, būdamas dvidešimt dviejų metų, žuvo Baha‘u‘llah sūnus Mirza Mihdi. Po kurio laiko žmonės ir valdžios atstovai pradėjo pasitikėti ir gerbti Baha‘u‘llah, įkalinimo sąlygos šiek tiek pagerėjo, o po [[sultonas|sultono]] Abdu‘l-Aziz‘o mirties jam buvo leista išvykti iš miesto į aplinkines vietoves. Nuo [[1877]] m. iki [[1879]] m. Baha‘u‘llah gyveno Mazra‘ih name.

 

== Paskutiniai gyvenimo metai ==

Nors oficialiai vis dar [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kalinys, paskutiniuosius savo gyvenimo metus ([[1879]] m.-[[1892]] m.) Baha‘u‘llah praleido Bahdži dvare, esančiame netoli Akos. Kadangi jo vyriausias sūnus Abdu‘l-Baha buvo perėmęs organizacinius darbus, Akoje ir Bahdži praleistus metus Baha‘u‘llah galėjo skirti rašymui. Jis parašė daug knygų, įskaitant ir įstatymų knygą [[Kitab-i-Aqdas]].

Baha‘u‘llah šį pasaulį paliko [[1892]] m. [[gegužės 29]] d. Jis buvo palaidotas šalia Bahdži dvaro esančioje šventykloje.

 

== Nuorodos ==

 

== Šaltiniai ==