Baha'u'llah: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S papildomas straipsnis |
|||
Eilutė 1:
|[[File:Shrine of Bahá’u’lláh.jpg|thumb|280px|Baha'u'llah šventykla, netoli Akos miesto, Izraelyje]]
'''Bahaula''' (tikrasis vardas '''Mirza Huseinas-Ali''', {{fa|میرزا حسینعلی نوری}}, vėliau pasivadinęs '''Bahá'u'lláh''', arabiškai: بهاء الله „Dievo Šlovė“, gimė [[1817]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Teheranas|Teherane]], Irane – mirė [[1892]] m. [[gegužės 29]] d. [[Akka|Akoje]], Izraelyje) - [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas.
Eilutė 15:
Geriausiai žinomoje knygoje „Bajane“ Bab‘as skelbė apie Pažadėtąjį, kurį pavadino „Tuo, kurį [[Dievas]] apreikš“. Pasak Bab‘o, ši asmenybė, kuri buvo pažadėta ir ankstesnių religijų raštuose, įtvirtins Dievo karalystę žemėje. Bab‘as nepaskyrė jokio įpėdinio, kuris turėtų vadovauti jo judėjimui po jo mirties, sakydamas, kad niekieno kito raštai nebus privalomi, kol ateis „Tas, kurį Dievas apreikš“.
=== Bab‘o žinios priėmimas ===
Baha‘u‘llah pirmą kartą apie Bab‘ą išgirdo būdamas 28-erių, kai pas jį apsilankė Bab‘o pasiuntinys [[Mulla Husaynas]]. Baha‘u‘llaha priėmė Bab‘o žinią ir pradėjo skleisti jo mokymus. Jis tapo vienu įtakingiausiu tarp Bab‘o pasekėjų. Jo žinomumas atvėrė jam daugelį durų ir jo pastangos mokyti naujos religijos buvo apvainikuotos sėkme. Jis taip pat padėjo apsaugoti savo bendraminčius nuo persekiojimų, tačiau už tokią pagalbą jis buvo įkalintas Teherane ir ne kartą patyrė [[bastinadas|bastinado]] (plakimo rykštėmis per pėdas) bausmę. [[1848]] m. vasarą Baha‘u‘llah dalyvavo Badašto konferencijoje, kur 22 dienas posėdžiavo 81 Bab‘o pasekėjas. Tarp jų konferencijos metu vyko diskusija, nes kai kurie ir toliau norėjo laikytis islamo įstatymų, tačiau daugelis manė, kad su Bab‘o žinia prasidėjo naujos religijos era. Baha‘u‘llah palaikė tų pusę, kurie buvo už pasikeitimus. Ši pozicija galiausiai ir laimėjo. Būtent šioje konferencijoje Baha‘u‘llah prisiėmė Baha vardą.
Tų pačių metų antroje pusėje tarp Bab‘o pasekėjų ir vyriausybės prasidėjus susirėmimams, Baha‘u‘llah bandė pasiekti Mazandarano provincijoje apgultyje buvusius babius, tačiau jis pats buvo suimtas ir įkalintas. Bab‘ui plačiau paviešinus žinią, kad jis yra Dievo Apsireiškimas, iki pat [[1850]] m. jo pasekėjai visose provincijose buvo negailestingai persekiojami ir žiauriai žudomi.
=== Apreiškimas ===
Po Bab‘o nužudymo [[1850]] m. grupelė jo pasekėjų, kaip kerštą už Bab‘o nužudymą, suruošė pasikėsinimą į [[šachas|Šachą]]. Šiam žingsniui Baha‘u‘llah griežtai nepritarė ir patarė jiems atsisakyti savo plano, tačiau [[1852]] m. [[rugpjūčio 15]] d. ši radikali grupė įvykdė nesėkmingą pasikėsinimą į Šachą. Pasikėsintojai buvo suimti ir nužudyti, ir nors jie tikino veikę vieni, Šachas pradėjo negailestingus įkalinimus ir žudymus visoje Bab‘o pasekėjų bendruomenėje. Tuo laikotarpiu buvo žiauriai nužudyta labai daug Bab‘o pasekėjų, o tie, kurie nebuvo nužudyti, buvo įkalinti Siyah-Čal‘o (persų k. „juodoji duobė“) požeminiame kalėjime [[Teheranas|Teherane]]. Tarp tų įkalintųjų buvo ir Baha‘u‘llah. Jis rašė, kad įkalinimo metu, jis turėjo kelis mistinius patyrimus, kurių metu jis regėjo Dievo Mergelės viziją, per kurią jis gavo žinią, kad jis yra Dievo Pasiuntinys, kurio atėjimą pranašavo Bab‘as. Šiame kalėjime apgaubtas tamsos, sukaustytomis kojomis ir sveriančia žemyn didžiule grandine ant kaklo, Baha’u’llah gavo pirmus Dievo Apreiškimo virpulius savo sieloje. Tomis pasibaisėtinomis aplinkybėmis jam apsireiškė „Didingiausioji Dvasia“, liepdama jam pakilti ir skelbti Dievo Žodį. Po keturių mėnesių, asmeniui, pasikėsinusiam į Šachą, prisipažinus ir išteisinus kitus, valdžios atstovai paleido Baha‘u‘llah iš kalėjimo, tačiau visam laikui ištrėmė jį iš Persijos. Baha‘u‘llah buvo ištremtas į Iraką, [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]]. 1853 m. Baha‘u‘llah ir jo šeima tris šaltos žiemos mėnesius keliavo per [[Persija|Persiją]] ir [[1853]] m. balandį pasiekė [[Bagdadas|Bagdadą]].
Eilutė 27:
Nors Bab‘as savo tikėjime ir panaikino įpėdinio skyrimo instituciją ir savo raštuose sakė, kad po jo mirties niekieno kito raštai negali būti pripažinti iki tol, kol neateis „Tas, kurį Dievas apreikš“, visgi jis po savęs paskyrė laikiną lyderį [[Mirza Yahya]]. Tačiau jo lyderystė buvo prieštaringa. Po pasikėsinimo į [[Šachas|Šacho]] gyvybę Mirza Yahya labai išsigando ir ėmė slapstytis. Jis laikėsi nuošaliai nuo babių bendruomenės ir net kelis kartus viešai atsiribojo nuo Bab‘o. Dėl tokio gėdingo jo elgesio vis didesnis Bab‘o pasekėjų skaičius bendruomenės lyderiu laikė Baha‘u‘llah ir iš Persijos plūdo į [[Bagdadas|Bagdadą]] su juo pasimatyti. Baha‘u‘llah tvarkė daugumą bendruomenės reikalų. Priešingai nei besislapstantis Mirza Yahya, Baha‘u‘llah buvo atviras ir pasiekiamas, vis didesnis babių ratas jį pripažino kaip lyderį, pasišventimo centrą, o ne tik kaip organizatorių. Mirza Yahya tai vis labiau nepatiko ir, siekdamas diskredituoti Baha‘u‘llah, jis ėmėsi provokacinės veiklos. Šie Mirza Yahya poelgiai daug žmonių atstūmė nuo [[religija|religijos]], o tai leido priešams tęsti jų persekiojimus. Bendruomenėje įtampa vis augo ir [[1854]] m. Baha‘u‘llah nusprendė pasitraukti iš miesto ir gyventi atsiskyrėlio gyvenimą kalnuose, tuo suteikdamas galimybę Mirza Yahya vadovauti bendruomenei.
=== Kurdistanas ===
[[1854]] m. [[balandžio 10]] d., Baha‘u‘llah paliko savo šeimą savo brolio Mirza Musa globai, o išvyko į [[Kurdistanas|Kurdistano]] kalnus, į šiaurės rytus nuo [[Bagdadas|Bagdado]]. Jis vėliau rašė, kad išvyko tam, kad netaptų nesutarimų tarp babių priežastimi. Baha‘u‘llah vienas gyveno Kurdistano kalnuose dvejus metus. Iš pradžių jis gyveno ir rengėsi kaip atsiskyrėlis. Vieną kartą kažkas pastebėjo jo gebėjimą gražiai rašyti ir tai pritraukė vietinės [[sufijai|sufijų]] mokyklos mokytojų susidomėjimą. Kai jį ėmė lankyti vis daugiau žmonių, neliko nepastebėtos jo žinios ir išmintis. Šiuo laikotarpiu Baha‘u‘llah parašė veikalą „[[Keturios lygumos]]“ ir kelias kitas plačiai žinomas knygas. Bagdade babių bendruomenė visai pakriko, nes, kaip ir buvo tikėtasi, Mirza Yahya įrodė, kad nesugeba vadovauti net mažai bendruomenei Bagdade. Baha‘u‘llah šeimos nariai ir kai kurie kiti žmonės be perstojo ieškojo Baha‘u‘llah, ir, išgirdę apie kalnuose gyvenantį dervišą, su juo susisiekė ir maldavo, kad jis grįžtų. [[1856]] m. [[kovo 19]] d., praleidęs dvejus metus Kurdistano kalnuose, jis sugrįžo į Bagdadą.
=== Sugrįžimas į Bagdadą ===
[[File:Map iran ottoman empire banishment.png|thumb|right|300px|Baha'u'llah tremties žemėlapis]]
Sugrįžęs į [[Bagdadas|Bagdadą]] Baha‘u‘llah rado bendruomenę nusivylusią ir susiskaldžiusią. Mirza Yahya vedė Bab‘o našlę, nors Bab‘as buvo aiškiai nurodęs to nedaryti; išsiuntė pasekėjus į Nuro provinciją antram pasikėsinimui į Šachą; ir ėmėsi žiaurių veiksmų prieš iškilius babius, drįsusius mesti iššūkį jo lyderystei. Sugrįžęs į Bagdadą, Baha‘u‘llah bandė atgaivinti babių bendruomenę. Neilgai trukus jis buvo tiek babių, tiek ir vietos valdžios pripažintas kaip pagrindinis babių lyderis, vis daugiau žmonių prisijungė prie babių judėjimo. Jis taip pat sulaukė palaikymo iš valdžios atstovų ir [[sunitai|sunitų]] dvasininkų. Didėjanti Baha‘u‘llah įtaka ir Persijos babių bendruomenės atgimimas sulaukė [[islamas|islamo]] priešų ir [[Persija|Persijos]] valdžios dėmesio. Persijos valdžia paprašė perduoti Baha‘u‘llah Persijai, tačiau [[Osmanų imperija|Osmanų]] valdžia atsisakė ir nusprendė Baha‘u‘llah išsiųsti į [[Stambulas|Konstantinopolį]], toliau nuo jautrios pasienio zonos. Grįžęs iš kalnų, Baha‘u‘llah Bagdade dar pragyveno septynerius metus. Visą tą laiką jis laikė paslaptyje savo kaip Bab‘o pažadėtojo ir Dievo Apsireiškimo padėtį. Tuo laikotarpiu jis rašė įvairiomis temomis: tiek tradicinėmis, tiek ir naujomis. Daugelį jo raštų sudarė laiškai individualiems asmenims, tačiau tuo laikotarpiu jis parašė kelis didesnius veikalus, kaip „Tikrumo knyga“, „Slėpiningi žodžiai“<ref>[http://www.bahai.lt http://www.bahai.lt/?q=sventi_rastai]</ref> ir „Dieviškosios paslapties brangakmeniai“. Besibaigiant jo laikui Bagdade, jo raštuose vis daugiau galima buvo įžiūrėti dieviškos paslapties. Vėliau, Baha‘u‘llah viešai paskelbus apie save kaip Dievo Apsireiškimą, jo raštai, parašyti Bagdade, buvo įtraukti į Baha‘u‘llah apreiškimo tekstus.
=== Deklaracija Rizvano sode ===
[[1863]] m. [[balandžio 21]] d. Baha‘u‘llah paliko Bagdadą ir apsistojo sode, kuris dabar bahajams žinomas kaip Rizvano sodas. Baha‘u‘llah ir jį lydintys asmenys planavo sode praleisti dvylika dienų ir tada išvykti į [[Stambulas|Konstantinopolį]]. Tomis dienomis Rizvano sode Baha‘u‘llah nedidelei palydovų grupei pranešė apie savo misiją ir apie tai, kad jis yra naujasis Dievo apsireiškimas šiam amžiui. Šiandien bahajams šis periodas, praleistas Rizvano sode, yra labai svarbus ir ta proga dvylika dienų švenčiama Rizvano šventė. Su Rizvano sode įvykusia deklaracija prasidėjo ir naujas, atskiras nuo babių judėjimo – [[Bahajų tikėjimas]].
== Įkalinimas ==
Su ištrėmimu iš Bagdado prasidėjo ilgas tremties procesas, kuris pasibaigė mieste-kalėjime Akoje, [[Palestina|Palestinoje]] (dabartinis [[Izraelis]]).
===Konstantinopolis===
Baha‘u‘llah, apsuptas didelio šeimos ir palydovų būrio, keliavo iš Bagdado į [[Stambulas|Konstantinopolį]] nuo [[1863]] m. [[gegužės 3]] d. iki [[rugpjūčio 17]] d. Miestuose, į kuriuos užsuko kelionės metu, Baha‘u‘llah buvo sutiktas pagarbiai. Iki šiol neaišku, kodėl [[Osmanų imperija|Osmanų]] valdžia neišdavė jo [[Persija|Persijai]], o liepė atvykti į Konstantinopolį. Gali būti, kad priežastis buvo politinė, nes Baha‘u‘llah buvo žinomas kaip įtakingas asmuo. Tačiau Baha‘u‘llah atsisakė dirbti ir bendradarbiauti su Osmanų valdžia. To pasekoje, po trijų su puse mėnesių, praleistų Konstantinopolyje, jam buvo nurodyta išvykti į [[Edirnė|Adrianopolį]].
=== Adrianopolis ===
Baha‘u‘llah ir jo šeimos kelionė į [[Adrianopolis|Adrianopolį]] užtruko nuo [[1863]] m. [[gruodžio 1]] iki 12 dienos. Skirtingai nei kelionė į Konstantinopolį, šį kelionė labiau buvo panaši į tremtį. Adrianopolyje Baha‘u‘llah pragyveno keturis su puse metų. Baha‘u‘llah ir [[Mirza Yahya]] keliai visiškai išsiskyrė dėl augančios Baha‘u‘llah įtakos babių bendruomenėje ir visame mieste. [[1865]] m. Mirza Yahya buvo apkaltintas sąmokslu nužudyti Baha‘u‘llah. Mirza Yahya kėsinosi nužudyti Baha‘u‘llah pasamdydamas vietinės pirties kirpėją. Kirpėjas Muhamadas Ali iš [[Isfahanas|Isfahano]] atsisakė tai padaryti ir bendruomenėje paskleidė žinias apie galimą grėsmę. Galiausiai Mirza Yahya pabandė nunuodyti Baha‘u‘llah, ko pasekoje Baha‘u‘llah ilgai sirgo, o jo rankos iki gyvenimo pabaigos nuolatos drebėjo. [[1866]] m., po šio įvykio Baha‘u‘llah viešai paskelbė, kad jis yra „Tas, kurį Dievas apreikš”, o taip pat viešai raštu kreipėsi į Mirza Yahya, savo pasekėjus pirmą kartą pavadindamas „''baha žmonėmis''“. [[1867]] m. Mirza Yahya metė iššūkį Baha‘u‘llah, kviesdamas jį dieviškos valios išbandymui vietinėje mečetėje, kurio metu „[[Dievas]] nutrenks apsimetėlį“. Baha‘u‘llah sutiko ir paskirtu laiku atėjo į Sultan Salim [[mečetė|mečetę]], tačiau Mirza Yahya pats ten nepasirodė ir dėl to visiškai save diskreditavo. Galiausiai Bab‘o pasekėjai pripažino Baha‘u‘llah kaip „Tą, kurį Dievas apreikš“ ir nuo to laiko pradėjo save vadinti bahajais.
=== Raštai ir laiškai pasaulio lyderiams ===
Gyvendamas [[Adrianopolis|Adrianopolyje]] Baha‘u‘llah daug rašė. Viena pagrindinių šio periodo temų – jo misijos viešas paskelbimas. Jis nurodė kai kuriems savo pasekėjams nunešti žinią apie jo pareiškimą [[Babas|Bab‘o]] pasekėjams, kurie dar to nebuvo girdėję, [[Iranas|Irane]] ir [[Irakas|Irake]]. Jis prašė bahajų būti vieningiems ir pradėjo rašyti apie konkrečias tiesas ir praktikas.
Iš Adrianopolio apie [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimą]] Baha‘u‘llah skelbė laiškuose, adresuotuose pasaulio valdovams ir karaliams, kuriuose jis skatino priimti jo apreiškimą, atsisakyti materialių dalykų, dirbti drauge sprendžiant nesutarimus ir siekti pasaulio ir jo tautų gerovės. Pirmasis jo laiškas buvo adresuotas [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] [[sultonas|sultonui]] Abdu'l-Azizui ir jo ministrams, kitas, pavadintas „Karalių lentelė“, buvo adresuotas visiems valdovams. Šioje lentelėje valdovų buvo prašoma išgirsti Baha‘u‘llah kvietimą, valdyti teisingai ir ginti priespaudos aukų teises. Jis valdovams taip pat nurodė sumažinti apsiginklavimą ir taikiai spręsti nesutarimus. Krikščioniškųjų valdovų buvo prašoma būti ištikimiems [[Jėzus|Jėzaus]] kvietimui sekti „Tiesos Dvasia“.
Vėliau, gyvendamas Akoje, Baha‘u‘llah ir toliau rašė laiškus pasaulio valdovams, tokiems kaip:
*[[Popiežius Pijus IX]]
*Prancūzijos [[imperatorius Napoleonas III]]
*Rusijos [[caras Aleksandras II]]
*[[Prūsija|Prūsijos]] [[karalius Vilhelmas I]]
*Didžiosios Britanijos ir Airijos [[karalienė Viktorija]]
*Austrijos ir Vengrijos [[imperatorius Francas Jozefas]]
*Osmanų imperijos sultonas [[Abdu‘l-Azizas]]
*Persijos imperijos šachas [[Nasiri‘d-Dinas]]
*[[Amerika|Amerikos]] vadovai ir respublikų prezidentai.
=== Aka ===
[[File:AkkaPrison.jpg|thumb|right|250px|Akos kalėjimas, kuriame buvo įkalintas Baha'u'llah]]
[[1868]] m. išleistas karališkas įstatymas pasmerkė Baha‘u‘llah ir jo pasekėjus amžinam įkalinimui tolimame [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] krašte. Jie buvo išsiųsti į miestą-kalėjimą Aką, [[Palestina|Palestinoje]].
1868 m. [[rugpjūčio 12]] d. Baha‘u‘llah, jo šeima ir grupelė bahajų paliko [[Adrianopolis|Adrianopolį]]. Po ilgos kelionės žeme ir jūra [[rugpjūčio 31]] d. atvyko į Aką ir buvo įkalinti miesto barakuose. Akos gyventojams buvo pasakyta, kad naujieji kaliniai yra šalies, [[dievas|Dievo]] ir jo religijos priešai ir kad su jais bendrauti griežtai draudžiama. Pirmieji metai Akoje buvo labai sunkūs, dėl blogų gyvenimo sąlygų visi susirgo ir trys bahajai mirė. Tuo metu, būdamas dvidešimt dviejų metų, žuvo Baha‘u‘llah sūnus Mirza Mihdi. Po kurio laiko žmonės ir valdžios atstovai pradėjo pasitikėti ir gerbti Baha‘u‘llah, įkalinimo sąlygos šiek tiek pagerėjo, o po [[sultonas|sultono]] Abdu‘l-Aziz‘o mirties jam buvo leista išvykti iš miesto į aplinkines vietoves. Nuo [[1877]] m. iki [[1879]] m. Baha‘u‘llah gyveno Mazra‘ih name.
== Paskutiniai gyvenimo metai ==
=== Bahdži ===
[[File:Bahai gardens in Acre.JPG|right|thumb|250px|Bahdži vietovė]]
Nors oficialiai vis dar [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kalinys, paskutiniuosius savo gyvenimo metus ([[1879]] m.-[[1892]] m.) Baha‘u‘llah praleido Bahdži dvare, esančiame netoli Akos. Kadangi jo vyriausias sūnus Abdu‘l-Baha buvo perėmęs organizacinius darbus, Akoje ir Bahdži praleistus metus Baha‘u‘llah galėjo skirti rašymui. Jis parašė daug knygų, įskaitant ir įstatymų knygą [[Kitab-i-Aqdas]].
Baha‘u‘llah šį pasaulį paliko [[1892]] m. [[gegužės 29]] d. Jis buvo palaidotas šalia Bahdži dvaro esančioje šventykloje.
== Nuorodos ==
http://www.bahaullah.org/
== Šaltiniai ==
| |||