Maskvos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

57 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: el:Μάχη της Μόσχας)
S
[[Vaizdas:Soviet Offensive Moscow December 1941.jpg|thumb|250px| ]]
'''Maskvos mūšis''' ([[Rusų kalba|rus.]] ''Битва за Москву''), buvo tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl [[Maskva|Maskvos]] per [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] nuo [[1941]] m. [[spalio 12]] d. iki [[1942]] m. sausio pabaigos - vasario pradžios. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.
 
==Situacija prieš mūšį==
Vykdydamas [[Barbarosos planas|Barbarosos planą]] Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.
 
Vykdydamas [[Barbarosos planas|Barbarosos planą]] nuo 1941 m. birželio 22 d. Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.
Pagal Hitlerio planus iki [[Maskva|Maskvos]] užkariavimo turėjo būti palaužta sovietų karinė galia bei Rusijos šiaurėje ir pietuose, taip pat Ukrainoje, užimti svarbiausi ekonominiai regionai. Be to, Hitleris norėjo užimti [[Krymas|Krymą]] ir taip panaikinti sovietų aviacijos antskrydžių grėsmę Rumunijos naftos gavybos rajonams.
 
Pagal Hitlerio planus iki [[Maskva|Maskvos]] užkariavimo turėjo būti palaužta sovietų karinė galia bei užimti svarbiausi ekonominiai regionai Rusijos šiaurėje ir pietuose, taip pat Ukrainoje. Be to, Hitleris norėjo užimti [[Krymas|Krymą]] ir taip panaikinti sovietų aviacijos antskrydžių grėsmę Rumunijos naftos gavybos rajonams. Tuo tarpu [[Vokietija|Vokietijos]] karinė vadovybė karo su [[TSRS]] baigtį siejo su [[Maskva|Maskvos]] užėmimu. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį smūgį moralinį rusams ir likusiam pasauliui. Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „''Taifūnas''“. Pagal jos planą vokiečių tankų grupuotės turėjo pralaužti tarybinės armijos gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti.
 
[[Smolensko katilas|Mūšyje Smolensko katile]] (1941 m. [[liepos 10]] d.- [[rugpjūčio 3]] d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras" į šiaurę - link Leningrado ir į pietus - link [[Kijevas|Kijevo]], o centrinį frontą padaryti gynybiniu.
 
Nors [[Leningrado blokada]] ir Ukrainos užkariavimas buvo sėkmingi ([[mūšis dėl Kijevo]]), [[Stalinas]] gavo pakankamai laiko organizuoti sostinės gynybą ir surinkti rezervus.
 
== Mūšio eiga ==
 
Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „''Taifūnas''“. „''Taifūnas''“ prasidėjo [[1941]] m. [[rugsėjo 30]] d. Vokiečiai pralaužė Vakarų ir Rezervinio frontų gynybą, privertė trauktis ir Briansko fronto kariuomenę. Vadovauti Maskvos gynybai buvo pavesta [[Georgijus Žukovas|G.Žukovui]].
 
[[1941]] m. [[spalio 17]] d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į [[Tverė|Tverę]], priartėjo iki [[Volokolamskas|Volokolamsko]], [[Naros upė]]s, [[Tula|Tulos]], [[Livnai|Livnų]]. Kautynės vyko 80–100 km į vakarus nuo Maskvos. Ypač atkaklios kautynės vyko [[Tulos sritis|Tulos srityje]] ir į šiaurę nuo Maskvos; iš šiaurės vokiečiai prasiveržė iki Maskvos kanalo ir priartėjo prie Maskvos per 25–30 km.