Vanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 11 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (wiki sintakse 3)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
[[Skandinavų mitologija|Skandinavų mitologijoje]] '''vanai''' – vaisingumo dievų grupė. Manoma, kad senesni už [[Asai|asų]] grupės dievus, kurie tapo pagrindiniais dievais. Jie buvo vaisingumo, jūros ir klestėjimo dievai. Buvo laikomi turto, derlingumo, taikos globėjais, o su asais – vienybės nešėjais. Vanai buvo burtininkai ir pranašai, gerai išmanė magijos meną, mokėjo įžvelgti ateitį. Buvo manoma, kad deivė [[Frėja]] išmokė asus magijos meno. Vanai praktikavo [[Endogamija|endogamiją]] ir [[Kraujomaiša|kraujomaišą]], priešingai nei asai, kurie tai draudė. Vanų kraujomaišos pavyzdys: Freiras ir Frėja buvo Njordo ir jo sesers [[Nerta|Nertos]] (vers. deivės [[Skadi]]) vaikai. Jų buveinę Snoris Sturlusonas vadina [[Vanaheimas|Vanaheimu]].
 
Pirmasis karas žemėje kilo tarp asų ir vanų, kai pikta vanų burtininkė [[Gulveiga]] (Heidė) atėjo pas asus ir tapo šio karo priežastimi. Karas buvo ilgas ir pragaištingas, abiemsabiem pusėms grėsė sunaikinimas. Tačiau pavyko sudaryti taiką, tada vanai ir asai apsikeitė įkaitais. Tokiu būdu pas asus nukeliavo vanai Njordas su vaikais [[Frėja]] ir [[Freiras|Freiru]], kurie taip pat tapo prilyginami asams, o pas vanus nukeliavo asai [[Henis]] ir [[Mimis]]. Po karo pabaigos žemėje baigėsi aukso amžius.
 
Skandinavai praktikavo pasiriktinai asų, vanirų arba abu kultus. Krikščionims buvo ypač sunku atversti į savo religiją vanų kulto išpažinėjus. Vanų kultas dominavo tose vietovėse, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba.
174 866

pakeitimai