Diakritiniai ženklai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidė|raidžių]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia „skiramasis“„skiriamasis“.

Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifiškomisspecifinėmis.

*( {{unicodeUnicode| ҃}} ) [[titlas]]

[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojamanaudojami [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis žeklasženklas)|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'') laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir yra savarankiškos rūšiavimerikiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškossavarankiškomis, bet rūšiavimerikiavime neturi savarankiškumo.

Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios '' ęų ir ųę''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.