Britanijos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tiek politikai, tiek kariškiai manė, kad oro pajėgų vaidmuo karuose taps lemiamu. Ši nuomonė rėmėsi [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] patirtimi, kai iš vokiečių [[Dirižablis|dirižablių]] ir [[Bombonešis|bombonešių]] antskydžiaiantskrydžiai į Britaniją, nors ir nebuvo gausūs, bet padarė daug nuostolių karinei pramonei. Bombų padaroma žala buvo nedidelė, tačiau lėmė gamybos pertrūkius, nes fabrikų darbininkai, bijodami bombardavimo neatvykdavo į darbo vietas. Dėl to manyta, kad bombardavimas žymiai susilpnina gyventojų moralę.

Dėl technikos pažangos trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje imti gaminti didesnis ir greitesni bombonešiai, galintys skraidintigabenti didesnius [[Aviacinė bomba|bombų]] kiekius, nei Pirmajame pasauliniame kare. Dėl to kariškaiikariškiai ir politikai tikėjosi, kad bombardavimų pasekmės bus žymiai didesnės nei per Pirmajį pasaulinį karą. Kadangi [[naikintuvas|naikintuvų]], skirtų kovoti su bombonešiais pažanga nebuvo didelė, o oro erdvės stebėjimo sistema nebuvo efektyvi, manyta, kad naikintuvams bus sunku surasti ir numušti priešo bombonešius. Net ir suradus priešo bombonešius, kurie turi ir savigynos priemonių beiir skrenda formuotėjerikiuotėje bei yra palaikomi savų naikintuvų, galimybės gintissėkmingai nuoatakuoti bombonešiųbombonešius laikytos menkomis.

Britai oro mūšiui su Vokietija ruoštis pradėjo nuo 1934 m. Planuota didinti oro pajėgas, sukurti puolamąsias bombonešių pajėgas, nukreiptas prieš Vokietiją, taip pat stiprinti [[Priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinę gynybą]]. Prioritetas buvo skirtas [[pilotas|pilotams]] mokyti ir oro pajėgų bazėms kurti, o oro pajėgų aprūpinimas modernesniais lėktuvais buvo atidėtas iki planuoto modernizacijos laikotarpio pabaigos. Tai, kad Jungtinė Karalystė neturėjo stiprių puolamųjų oro pajėgų iš dalies lėmė ir susitaikėlišką [[Neville Chamberlain]] politiką. Tuo tarpu Trečiasis Reichas plačiai išnaudojo savo naujai sukurtas oro pajėgas Vokietijos ekspansijai remti.

Tik Antrasis pasaulinis karas parodė, kad lūkesčiai dėl bombonešių efektyvumo kare buvo gerokai perdėti. Jau 1939 m. po britų antpuolių prieš vokiečių [[Karo laivas|karinius laivus]] ir jūrų pajėgų rėmimo bazes [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]] tapo aišku, kad remdamiesi [[Radaras|radarų]] duomenimis naikintuvai gali padaryti didžiulių nuostolių bombonešių formuotėmsrikuotėms, nepaisant jų gynybiniogynybinės apginklavimoginkluotės. Dėl šios patirties britai ėmė didesnį dėmesį skirti oro gynybos sistemai. Nepaisant to, britai laikėmanė, kad karą nulems bombardavimo poveikis gyventojams.