Britanijos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 34:
==Situacija prieš mūšį==
[[File:Second world war europe 1940 map de.png|thumb|Padėtis Europoje 1940 m.]]
1939 m. rugsėjo 1 d. Trečiasis Reichas [[Įsiveržimas į Lenkiją|užpuolė Lenkiją]]. [[Prancūzija]] ir [[Jungtinė Karalystė]] paskelbė Vokietijai karą ir prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]].
Per keletą Vokietijos operacijų 1940 m. Sąjungininkai patyrė didelių nuostolių, o po [[Mūšis dėl Prancūzijos|mūšio dėl Prancūzijos]] Vokietija okupavo [[Beneliuksas|Beneliukso]] šalis ir didelę dalį Prancūzijos. Britų ekspedicinės pajėgos pateko į apsupimą prie Diunkerko ir išsigelbėjo nuo visiško sunaikinimo tik sėkmingos [[Dinamo (operacija)|Dinamo operacijos] metu. Išsigelbėjusią ekspedicinę armiją sudarė 240 000 britų karių bei 100 000 sąjunginių valstybių karių, tačiau visa sunkioji ginkluotė buvo palikta ir galimybės gintis nuo Vokietijos įsiveržimo buvo susilpnintos. Po [[Diunkerko evakuacija|britų ir prancūzų karių evakuacijos iš Diunkerko]] ir [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kapituliavimo]] 1940 m. birželio 22 d. [[Hitleris]] manė, kad [[Antrasis pasaulinis karas]] praktiškai baigtas; jis taip pat manė, kad nugalėti žemyne ir likę be sąjungininkų britai greitai sutiks sudaryti taiką.<ref>Bungay 2000, p. 9.</ref>
Birželio 22 d, tarp Prancūzijos armijos ir Vokietijos Vermachto buvo sudarytos [[Kompjeno paliaubos|paliaubos]], o tai labai nuvylė Jungtinę Karalystę ir [[JAV]].
1940 m. liepos 16 d. Hitleris nurodė parengti įsiveržimo į Britaniją planą "Jūrų liūtas". Siekiant įgyvendinti šį planą Vokietijos Generalinio štabo nuomone buvo būtina užsitikrinti viešpatavimą virš Anglijos oro erdvės. Hitlerio kalba Reichstage liepos 19 d., kurioje jis kreipėsi į Angliją siūlydamas nutraukti kraujo liejimą ir apeliavo į britų "protą", nesulaukė jokios reakcijos.
Žvelgiant iš šių laikų perspektyvos įsiveržimo į Didžiąją Britaniją planai buvo nerealūs. Nei jūrų pėstininkų, nei kariuomenės ginkluotė neatitiko šiai operacijai būtinų reikalavimų. Įsiveržimui trūko transporto priemonių. Iki 1939 m. vystydama savo karinę pramonę Vokietija net neplanavo užkariaujamojo karo prieš Didžiąją Britaniją.
▲Po [[Dunkerko evakuacija|britų ir prancūzų karių evakuacijos iš Dunkerko]] ir [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kapituliavimo]] 1940 m. birželio 22 d. [[Hitleris]] manė, kad [[Antrasis pasaulinis karas]] praktiškai baigtas; jis taip pat manė, kad nugalėti žemyne ir likę be sąjungininkų britai greitai sutiks sudaryti taiką.<ref>Bungay 2000, p. 9.</ref> Nors užsienio reikalų sekretorius [[Lordas Halifaksas]] ir dalis britų visuomenės bei politikų norėjo tartis su Vokietija dėl taikos, naujasis premjeras Vinstonas Čerčilis ir ministrų kabineto dauguma atsisakė svarstyti paliaubų su Vokietija galimybę.<ref>Bungay 2000, p. 11.</ref> Vietoje to Čerčilis išnaudojo savo retorinius sugebėjimus sustiprinti viešosios nuomonės paramą ilgam karui ir pasipriešinimą kapituliacijai. Hitleris apsisprendė pulti Sovietų Sąjungą iki galo nenugalėjęs savo priešo Vakaruose.
== Šaltiniai ==
| |||