Britanijos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
Britai oro mūšiui su Vokietija ruoštis pradėjo nuo 1934 m. Planuota didinti oro pajėgas, sukurti puolamąsias bombonešių pajėgas, nukreiptas prieš Vokietiją, taip pat stiprinti priešlėktuvinę gynybą. Prioritetas buvo skirtas pilotams mokyti ir oro pajėgų bazėms kurti, o oro pajėgų aprūpinimas modernesniais lėktuvais buvo atidėtas iki planuoto modernizacijos laikotarpio pabaigos. Tai, kad Jungtinė Karalystė neturėjo stiprių puolamųjų oro pajėgų iš dalies lėmė ir susitaikėlišką [[Neville Chamberlain]] politiką. Tuo tarpu Trečiasis Reichas plačiai išnaudojo savo naujai sukurtas oro pajėgas Vokietijos ekspansijai remti.
Tik Antrasis pasaulinis karas parodė, kad lūkesčiai dėl bombonešių efektyvumo kare buvo gerokai perdėti. Jau 1939 m. po britų antpuolių prieš vokiečių karinius laivus ir jūrų pajėgų rėmimo bazes Šiaurės jūroje tapo aišku, kad remdamiesi [[Radaras|radarų]] duomenimis naikintuvai gali padaryti didžiulių nuostolių bombonešių formuotėms, nepaisant jų gynybinio apginklavimo.
Po [[Dunkirko evakuacija|britų ir prancūzų karių evakuacijos iš Dunkirko]] ir [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kapituliavimo]] 1940 m. birželio 22 d. [[Hitleris]] manė, kad [[Antrasis pasaulinis karas]] praktiškai baigtas; jis taip pat manė, kad nugalėti žemyne ir likę be sąjungininkų britai greitai sutiks sudaryti taiką.<ref>Bungay 2000, p. 9.</ref> Nors užsienio reikalų sekretorius [[Lordas Halifaksas]] ir dalis britų visuomenės bei politikų norėjo tartis su Vokietija dėl taikos, naujasis premjeras Vinstonas Čerčilis ir ministrų kabineto dauguma atsisakė svarstyti paliaubų su Vokietija galimybę.<ref>Bungay 2000, p. 11.</ref> Vietoje to Čerčilis išnaudojo savo retorinius sugebėjimus sustiprinti viešosios nuomonės paramą ilgam karui ir pasipriešinimą kapituliacijai.
| |||