Dionisas: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas Pridedama: af:Dionusos; smulkūs taisymai
S (robotas Pridedama: vi:Dionysus)
S (robotas Pridedama: af:Dionusos; smulkūs taisymai)
=== Gimimas ===
Dioniso gimimo versijos yra dvi.
* Pirmojoje versijoje, jo motina buvo [[Semelė]] ([[Kadmis (mitologija)|Kadmio]] duktė), mirtingoji moteris, o tėvas [[Dzeusas]]. Dzeuso žmona [[Hera]], pavydžioji ir išdidžioji deivė, sužinojo apie išdavystę, kol Semelė dar buvo nėščia. Hera, pasirodžiusi kaip senė, susidraugavo su Semele, kuri tikėjo, kad jos vyras iš tikrųjų yra Dzeusas. Hera apsimetusi jog netiki tuo, pasėjo abejonės sėklą Semelės mintyse. Smalsioji Semelė pareikalavo iš Dzeuso, kad šis pasirodytų savo dieviškuoju pavidalu. Nors Dzeusas maldavo Semelės to neprašyti, bet ji buvo užsispyrusi, ir Dzeusas sutiko. Mirtingieji pamatę tikrąjį dievo pavidalą miršta, ir Semelė numirė. Dzeusas išgelbėjo ebrioninį Dionisą, įsiūdamas jį į savo šlaunį. Po kelių mėnesių gimė Dionisas.
* Kitoje versijoje, Dionisas buvo Dzeuso ir [[Persefonė]]s sūnus. Pavydžioji [[Hera]] vėl mėginusi užmušti vaiką. Šį kartą ji pasiuntusi [[Titanai (mitologija)|titanus]] vaiką suplėšyti į gabalus, o jį suviliojusi žaislais. Dzeusas išvijo titanus svaidydamasis žaibais, bet tik tada kai titanai buvo viską suėdę išskyrus Dioniso širdelę, kuri buvo išgelbėta [[Atėnė]]s, [[Rėja|Rėjos]] ar [[Demetra|Demetros]]. Dzeusas panaudojo širdelę ir atkūrė Dionisą duodamas suvalgyti jo širdelę Semelei ir taip ją apvaisindamas. Taigi jis gimė dukart. Kartais yra sakoma jog būtent dėl jo mirties ir atgimimo Dionisas buvo daugiausia garbinamas paslaptingų religijų, nes jo mirtis ir atgimimas kėlę pagarbą. Ši versija buvo naudota graikų ir romėnų paslaptingose religijose. Jos variantai yra aprašomi [[Kalimachas|Kalimacho]] ir [[Nonas|Nono]], kurie Dionisą vadino [[Zagrėjus|Zagrėjumi]], ir taip pat keliose poemos fragmentuose skirtose [[Orfėjas|Orfėjui]].
 
=== Vaikystė ===
 
=== Kitos istorijos ===
* Garsiausias mitas yra apie karalių Midą. Kartą Dionisas pasigedo savo mokytojo [[Silenas|Sileno]]. Senukas prisigėrė ir klajojo po apylinkes, kol gyventojai jį nunešė savo karaliui Midui. [[Midas]] atpažinęs senuką ir svetingai priėmęs. Vienuoliktą dieną Midas grąžino Sileną Dionisui. Dionisas už tai jam pasiūlęs pasirinkti apdovanojimą. Midas paprašęs, jog viskas, prie ko jis prisiliestų, virstų auksu. Dionisas apgailestaudamas, jog Midas nepasirinko geresnio noro, įvykdė jo prašymą. Midas iš pradžių apsidžiaugęs be galo, bet vėliau negalėdamas valgyti ir gerti pradėjo nekęsti savo dovanos. Tada neturėdamas kitos išeities maldavo, kad Dionisas panaikintų savo dovaną. Dionisas išgirdo jo maldas ir pasakė jam, jog šis turi išsimaudyti Paktolo upėje. Kai tik jis palietė upės vandenis, galia perėjo į upę, ir upės smėlis tapo [[Auksas|auksu]]. (Tai paaiškina, kodėl Taktolo upė buvo tokia gausi auksu)
 
* Kai [[Hefaistas]] pririšo [[Hera|Herą]] prie magiškos kėdės, Dionisas jį nugirdė ir parnešė atgal į Olimpą. Už tai jis tapo vienu iš dvylikos Olimpo dievų.
 
* [[Kalirhojė]] buvo Kalidonijos moteris, kuri ižeidė Dioniso žynį, kuris grasino visas Kalidonijos moteris užkrėsti beprotybe. Žynys įsakė paaukoti Kalirhoję, bet ji pati nusižudė. Kalirhojė įšoko į šulinį, kuris vėliau buvo pavadintas jos vardu.
 
* Dionisas vėliau prisidėjo prie [[Graikų mitologija|graikų mitologijos]] panteono, taigi buvo priešiškumų. Taip pat Homeras mini buvus priešiškumams Dioniso atžvilgiu. [[Euripidas]] irgi rašė apie destrukcinę Dioniso prigimtį savo pjesėje „[[The Bacchae]]“. Taip pat mitas apie karalių [[Likurgas (Trakija)|Likurgą]]. Pjesėje Dionisas grįžta į savo gimimo vietą, Tėbus, valdomus savo pusbrolio [[Pentėjas|Pentėjo]]. Pentėjas buvo supykęs ant Tėbų moterų, taip pat ir ant savo motinos, [[Agavė]]s, kurios atmetė jo šventumą ir garbino Dionisą prieš jo valią. Dioniso garbintojos buvo žinomos kaip [[menadės]], [[Kraujas|kraujo]] ištroškusios, laukinės moterys. Dionisas priviliojo Pentėją ateiti į mišką, o ten menadės, taip pat ir Agavė, jį suplėšiusios į gabalus.
 
* Kai karalius [[Trakija|Trakijos]] [[Likurgas (Trakija)|Likurgas]] sužinojo, kad jo karalystėje yra Dionisas, jis įkalino visas menades. Dionisas pabėgo, pasiimdamas ir [[Tetidė|Tetidę]]. Tada Dionisas sukėlė sausrą ir žmonės sukilo. Dionisas pavertė karalių Likurgą bepročiu ir Likurgas kirviu sukapojo savo sūnų į gabalus, manydamas, kad tai gebenės gabalas, šventas Dionisui augalas. Tada orakulas išpranašavęs, kad žemė liks sausa ir išdžiūvusi, kol Likurgas bus gyvas, taigi žmonės jį pagavo ir ketvirčiavo. Kai Likurgas mirė, Dionisas panaikino prakeiksmą.
 
== Įtaka krikščionybei ==
== Vaikai ==
Su [[Afroditė|Afrodite]]:
# [[Charitės]] – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės;
# [[Himenajus]] – santuokos dievas;
# [[Priapas]] – vaisingumo dievas;
Su [[Ariadnė|Ariadne]]:
# [[Oinopionas]] – [[Kios]] karalius.
Su [[Niktė|Nikte]]:
# [[Ftonas]] – pavydo ir neapykantos įsikūnijimas;
Su nežinoma motina:
# [[Akis (mitologija)|Akis]] – nelaiminga meilė su nimfa [[Galatėja]].
 
{{Commons|Category:Dionysos|no=T}}
{{Link FA|hr}}
 
[[Kategorija:Graikų dievai]]
[[Kategorija:Mirštantys ir prisikeliantys dievai]]
 
{{Link FA|hr}}
 
[[af:Dionusos]]
[[ar:ديونيسوس]]
[[az:Dionis]]
114 340

pakeitimų