Skroblaus versmės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu [[šaltinis|šaltinių]], maitinančių upelį vandeniu. Bobos daržo šaltinis tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje išsikrauna [[gruntinis vanduo]]. Gruntinio vandens sluoksnis yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik [[krituliai]], bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių sluoksnių vanduo. Šaltinio [[vanduo]] yra gėlas, skaidrus, bespalvis, bekvapis, pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonatinio tipo.
 
Skroblaus [[aukštupys]] formavosi veikiamas ypatingų geologinių sąlygų veikiamas. Nuo šiauriau stovėjusio paskutiniojo [[ledynas|ledyno]] pakraščio pietų kryptimi plūdę tirpsmo vandenys, suklojo smėlingą storymę, siekiančią iki 47 m storio, kurioje buvo „palaidoti“ [[ledas|ledo]] luistai. Pastariesiams tirpstant, formavosi [[termokarstinis slėnis]]. Ledo ertmėse klostėsi smėlingos nuosėdos, kurios vėliau, ištirpus ledui, liko stūksoti termokarstinio slėnio dugne kalvų pavidalu. „Palaidoto“ ledo tirpimas ir jį dengusių [[nuogalos|nuogulų]] įdubimas vyko keliais etapais. Apie tai byloja termokarstinio slėnio pakraščiuose esančios terasos.
 
Maždaug prieš 12-13 tūkst. m.metų, ištirpus paskutiniajam ledynui, termokarstinio slėnio dugne buvusiose įdubose tyvuliavo ežeriukai, kuriuose sėdo gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Jos aptinkamos atkarpoje tarp [[Margionys|Margionių]] ir [[Kapiniškės|Kapiniškių]]. Tuo pat metu augalijos nesutvirtintos smėlingos nuogulos buvo intensyviai pustomos [[vėjas|vėjo]], formavosi [[kontinentinės kopos]]. Vėliau termokarstiniu slėniu pradėjo tekėti Skroblaus upelis.
 
== Nuorodos ==