Dvasinis teismas

Dvasinis teismas - yra bažnytinio tribūnolo bažnytinei jurisdikcijai priklausančio ginčo nagrinėjimas ir sprendimas. Dvasinis teismas sprendžia bylas, liečiančias tikėjimą, dorą ir bažnyčios gyvenimo drausmę, taip pat krikščioniškosios santuokos, kuniginių šventimų, vienuolinių įžadų ir beatifikacijos bei šventųjų kanonizacijos bylas. Bažnyčia turi paties Dievo jai suteiktą teisę savo srityje leisti įstatymus bei tvarkyti savo bendruomenę.

Trys Dvasinio teismo laipsniai

Pirmosios instancijos teismai

Pirmieji dvasiniai teismai - tai vyskupijos teismai, veikiantys atskirų diecezijų ribose, arba vienuolijų teismai savo nariams, nepriklausantiems tiesioginei vyskupo valdžiai. Be čia paminėtų dviejų, dar yra nemažai kitų pirmosios instancijos dvasinių teismų bažnytiniams klausimams spręsti.

Antrosios instancijos teismai

Byloms, iš pradžių nagrinėtoms sufraganinių diecezijų teismuose, antroji instancija yra arkivyskupo teismas, o byloms, nagrinėtoms pirmoje instancijoje, arkivyskupo teisme, apeliacinė instancija yra betkurios vyskupijos tribūnolas, paties arkivyskupo pasirinktas ir Apaštališkojo Sosto patvirtintas.

Vienuoliams pirmoji instancija yra provincijos viršininko teismas, o antroji - generalinio viršininko teismas.

Be čia minėtųjų ordinarinių antrosios instancijos teismų, dar minėtini Sacra Romana Rota teismas ir Signatura Apostolica. Bendra tvarka apeliuojama į betarpiškai aukštesnį tribūnolą, bet tenka pastebėti, kad tai daryti nėra griežta pareiga, ir dėl betkurio vyskupo betkurioje instancijoje padaryto sprendimo gali būti apeliuojama tiesiog į Sacra Romana Rota.

Šventojo Sosto Tribūnolai

Yra du Šventojo Sosto Tribūnolai:

• Sacrata Romana Rata;
• Signatura Apostolica.

Pirmasis sprendžia bylas pirmojoje, antrojoje, taip pat trečiojoje ir net tolimesnėse instancijose, sudarant visą kitą teisėjų sudėtį. Signatura Apostolica nesprendžia eilinių bylų: tik prižiūri teisminių institucijų darbą ir perima civilines bei kriminalines bylas iš Sacrata Romana Rota , susekus jos teisėją nusikaltus savo pareigų atlikimu.

Literatūra

• Visuotinė lietuvių enciklopedija 2004.
• K. Šaulys, Karališkojo proceso teisė 1927.
• Pr. Skardžius, Kunigas ir dvasininkas (dvasiškis), Aidai Nr. 5, 1953.