Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi Lomžos pilis (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu ''Senosios Lomžos'' kaimu. Ten jau IX a. stovėjo pilis, kurią XI a. jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv.Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau - [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Naugardas (Lenkija)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. XII a. [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie 1250 m. Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje - gretimame ''Šure'' (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narvos upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' 1392 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai 1410 m. buvo suteiktos prapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu Lomža. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis - ''Šv.Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie 1009 m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.

 

 

XVII a. atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir XVIII amžius. 1794 m. miestą užima [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. 1806 m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais Lomža buvo departamento (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je - apskrities centru. 1815 m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernijos|gubernijos]] sostine. 1831 m. kilo [[1831 m. sukilimas|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, rotušė, paštas, sinagoga, teismo rūmai.