Jungtinių Arabų Emyratų istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Elnuko (aptarimas | indėlis)
S +cleanup
Bizonas (aptarimas | indėlis)
redag.
Eilutė 1:
[[JAE|Jungtiniai Arabų Emyratai]] turi seną istoriją. Civilizacija šiame krašte klestėjo jau prieš 5000 metų. Migravusios arabų gentys apsigyveno pietiniame Persijos įlankos krante ir šiaurės vakariniame [[Omanas|Omano]] įlankos krante ir sudarė šeichų valdomas gentines organizacijas. VII a. į šį regioną buvo atneštas [[islamas|islamas]]. Šimtmečiais šis regionas buvo įsitraukęs į dinastinius konfliktus. Viduramžiais Arabijos įlanka vaidino svarbų vaidmenį, nes ji buvo kryžkelėje tarp Europos ir Rytų Azijos, iš kur europiečiams buvo gabenamas šilkas ir prieskoniai.
{{cleanup}}
 
Jungtiniai Arabų Emyratai turi seną istoriją. Civilizacija šiame krašte klestėjo jau prieš 5000 metų. Migravusios arabų gentys apsigyveno pietiniame Persijos įlankos krante ir šiaurės vakariniame Omano įlankos krante ir sudarė šeichų valdomas gentines organizacijas. VII a. į šį regioną buvo atneštas islamas. Šimtmečiais šis regionas buvo įsitraukęs į dinastinius konfliktus. Viduramžiais Arabijos įlanka vaidino svarbų vaidmenį, nes ji buvo kryžkelėje tarp Europos ir Rytų Azijos, iš kur europiečiams buvo gabenamas šilkas ir prieskoniai. Šis regionas greitai tapo žinomas Piratų Kranto vardu, nes tapo piratų puldinėjančių laivus baze. Portugalai siekė užimti šią strategiškai gerą vietą ir pasiuntė savo karinius laivus. Jie užgrobė Sukatrą, Muskatą, Saharą, Khor Fakkaną, Ras-Al-Khaimahą ir Hormuz sąsiaurį. Portugalai buvo priversti pasitraukti tik po 100 metų. Tada kiti kolonialistaikolonistai pradėjo tarpusavyje varžytis dėl šios vietovės. Britai irgi siekė kontroliuoti jūros kelius tam, kad nuo piratų apsaugotų savo prekybą su Indija. [[1819]] m. jie pradėjo rengti žygius, bet Qawasimų gentis pasipriešino ir pradėjo puldinėti britų laivus. Britai atsakė tuo pačiu sudegindami pakrantės miestus. Sekančiais metai buvo pasirašyta taika, kurios visi pagrindiniai šeichai laikėsi. Bet užpuldinėjimai tęsėsi iki 1835 m., kol šeichai sutarė nebevykdyti karo veiksmų jūroje. Vienintelė amžina taika su britais buvo pasirašyta tik 1853 m. Ši amžina jūrų taikos sutartis buvo vienintelė iš tokio pobūdžio sutarčių pasaulyje. Ši sutartisSutartis britams leido kontroliuoti Sutartinių Valstybių (dar vadinama Sutartiniu Omanu) tiek užsienio reikalus, tiek gynybą be jokio kišimosi į emyratų vidinius reikalus. Tam, kad užbėgtų už akių kitų ambicingų [[Europa|Europos]] valstybių veiksmams, 1892 m. Britanija su Sutartinių Valstybių šeichais pasirašė dar vieną sutartį. Pagal šią sutartį šeichai sutiko niekam, išskyrus Didžiąją Britaniją, neperleisti jokių teritorijų ir neturėti jokių ryšių su kitomis užsienio valstybėmis, išskyrus Didžiąją Britaniją be jos sutikimo. Už tai britai pasižadėjo ginti Sutartines Valstybes nuo bet kokių užpuolikų iš jūros, o taip pat padėti ir užpuolimo atveju sausumoje. [[1971]] m. Didžioji Britanija nutraukė savitarpio santykių sutartį su septyniomis Sutartinėmis Valstybėmis kartu ir nuo britų priklausomais [[Kataras|Kataru]] ir [[Bahreinas|Bahreinu]]. Dviejų turtingiausių emyratų Dubajaus ir Abu Dabio šeichai pasiūlė planą – sukurti federaciją ir pavadinti Jungtiniais Arabų Emyratais. Bahreinas ir Kataras panorėjo tapti nepriklausomais, o šeši emyratai sudarė federaciją. Britų tarpusavio santykių sutartis galutinai baigėsi 1971 m. gruodžio 1d. Ir nuo tada šeichų valdos tapo visiškai nepriklausomos. 1971 m. gruodžio 2d. šešios iš jų sudarė sąjungą ir pasivadino Jungtiniais Arabų Emyratais. Septintasis emyratas Ras al-Khaimah prisijungė [[1972]] m. pradžioje.
 
[[Kategorija:Jungtiniai Arabu Emiratai]]