Segė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: da, de, eo, fr, it, ja, pt, qu, ru, simple, uk
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis amžių tvarkymas (trečia pakopa); smulkūs taisymai
Eilutė 1:
[[FileVaizdas:Fibule longobarde.jpg|thumb|240px|[[Lombardai|Lombardų]] segės]]
 
'''Segė''' - metalinis [[papuošalas]], skirtas susegti drabužiams.
 
Vienanarės segės atsirado [[žalvario amžius|žalvario amžiuje]] iš sulenkto žalvarinio [[smeigtukas|smeigtuko]]. Vėliau išsivystė dvinarės segės, susidedančios iš lankelio ir smeigiamosios dalies. Lietuvoje geležinės segės aptinkamos nuo ankstyvojo [[geležies amžius|geležies amžiaus]] ([[V a. pr. m. e.]] - [[I a.]] m. e.). Vėliau labai paplito įvairių formų [[žalvaris|žalvarinės]] segės. Jų gausiai randama archeologinėse radimvietėse (kapynuose, piliakalnių gyvenvietėse). Nors dauguma segių gamintos vietos meistrų, yra įvežtinių iš [[Senovės Roma|Senovės Romos]], [[slavai|slavų]] ir [[germanai|germanų]] kraštų. [[I a.|I]]-[[IV a.]] segių įvairovė didėjo: randama akinių, laiptelinių, profiliuotų, apskritinių kiauraraščių, pergniaužtinių [[emalis|emaliuotų]] pasaginių ir kt. Iš to meto taip pat rasta šiek tiek sidabrinių bei pasidabruotų segių. Nuo [[V a.|V]]-[[VIII a.]] paplito lankelinės segės, vis daugiau jų gaminta iš [[sidabras|sidabro]]. Segių galvutės buvo žieduotos, zoomorfinių motyvų, laiptuotos ir kt. Istorijos eigoje segių bruožai kito: nuo [[IX a.]] pasaginės, [[IX- amžius|IX]]–[[XI a.]] apskritinės kiauraraštės, [[XI- amžius|XI]]–[[XII a.]] žiedinės, [[XIV a.|XIV]]-[[XVI a.]] apskritinės ir ažūrinės.
 
Nuo XV a. segių madas diktavo didikai - jų gamybos technika, formos atspindėjo vyraujančias stilistikas Europoje ([[gotika]], [[renesansas]], [[barokas]], [[rokokas]], [[klasicizmas]]). Buvo naudojamos tiek atvežtinės, tiek vietoje gamintos segės. Brangios segės buvo puošiamos brangakmeniais, perlais, aukso, sidabro [[monograma|monogramomis]]<ref>{{TLE|3}}, 642 psl.</ref>.