Saturn V: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
S (robotas Pridedama: mg:Saturn V)
Pirmoji Saturno V pakopa, [[S-IC]], turėjo penkis [[F-1 (variklis)|F-1]] žibalu ir suskystintu deguonimi varomus variklius. Iki šiol (2007 m) tai tebėra galingiausi kada nors pagaminti raketiniai varikliai. Keturis iš jų įrengta hidraulinė sistema galėjo šiek tiek pasukti reikiama kryptimi, taip valdant raketos skrydį. Penktasis (centrinis) variklis buvo įtvirtintas nejudamai. Sykį įjungus ir po to išjungus, šių variklių nebebuvo galima įjungi pakartotinai. Nebuvo galimybės ir reguliuoti jų galingumą, todėl vėlesniuose skrydžio etapuose vienas (centrinis) variklis tiesiog būdavo išjungiamas, kad palengvėjusi raketa nekiltų su pernelyg dideliu [[pagreitis|pagreičiu]]. Pirmoji pakopa veikdavo tik 2,5 minutės, tačiau per tą laiką pakeldavo raketą iki 61 km aukščio ir įgreitindavo iki 8600 km/val. Tam ji sudegindavo 2 000 000 kg kuro. Atlikusi savo darbą ir atkabinta nuo raketos, ji iš inercijos dar kildavo iki 110 km (taigi iki kosmoso), paskui nukrisdavo į Atlanto vandenyną maždaug už 560 km nuo starto vietos.
 
Antroji pakopa, [[S-II]], turėjo panašiai išdėstytus penkis suskystintu vandeniliu bei deguonimi maitinamus [[J-2 (variklis)|J-2]] variklius. Ji dirbdavo 6 minutes, įgreitindavo raketą iki 24600 km/h ir pakeldavo iki 185 km. Ši pakopa nukrisdavo už 4200 km nuo starto vietos.
 
Trečioji pakopa, [[S-IVB]], turėjo vieną J-2 variklį (tokį pat, kaip ir antrosios pakopos) bei naudojo tą patį kurą. Ji dirbdavo keletą minučių, galutinai pakeldama kosminį laivą į orbitą bei (patikrinus visas sistemas) būdavo įjungiama pakartotinai skrydžiui iki Mėnulio. Viename iš variantų ([[Skylab]] projektas) S-IVB pakopa buvo neveikli – vietoj kuro ir variklio joje buvo įrengta į kosmosą iškeliama laboratorija.
12 630

pakeitimų