Vikipedija

Česlovas Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
Kitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kvitas (aptarimas | indėlis)
4 375 keitimai
Nėra keitimo santraukos
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-SASNAUSKAS ČESLOVAS.jpg|thumb|right|200px|Česlovas Sasnauskas]]
'''Česlovas Sasnauskas''' ([[1867]] m. [[birželio 19]] d. [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje,]] ([[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rraj.]]) - [[1916]] m. [[sausio 18]] d. [[Peterburgas|Peterburge (Rusija)]], [[1931]] m. [[spalio 23]] d. palaikai perkelti į Kauno kapines), – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.
 
== Biografija ==
 
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko.
 
Nuo [[1880]] m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką L. Risauską. [[1883]] –- [[19851885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškiai|Gražiškiuose]], o [[1885]] –- [[1887]] Vilkaviškyjem. Nuvykęs į Kauną, pas Katedros vargonininką J. Kalvaitį mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo pašto raštininku.- [[1890]] – [[1892]] vargonininkavo [[DaugpilisVilkaviškis|DaugpilyjeVilkaviškyje]] (Latvija). [[1892]]Nuvykęs –į [[1898Kaunas|Kauną]] Peterburgo konservatorijoje, pas prof. S. Gabalį ir A. Cattoni studijavo dainavimą, [[1899]]Kauno vasarąarkikatedra lankėsibazilika|Arkikatedros Regensburge (Vokietija). [[1901bazilikos]] baigėvargonininką Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomąJ.Kalvaitį [[1902]]mokėsi - [[1904]] dar studijavo Peterburgo archeologijos institutevargonuoti, okeletą kompozicijosmetų mokėsidirbo privačiaipašto pas I. Drozdovąraštininku. [[19001890]] - [[19051892]] aplankėm. Italiją,vargonininkavo [[VokietijaDaugpilis|VokietijąDaugpilyje]], Čekoslovakiją ir Šveicariją, vargonavimą studijavo [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą F. Capocci ir susidomėjo grigališkuoju choralu. [[1908]] gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] [[Druskininkai|Druskininkuose]] (lankėsi Varšuvoje ir tėviškėje), [[1912]] [[Vokietija|Vokietijoje]].
 
1892 - [[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. S.Gabalį ir A.Cattoni studijavo dainavimą, [[1899]] m. vasarą lankėsi [[Regensburgas|Regensburge]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]] - [[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I.Drozdovą. [[1900]] - [[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą F.Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. - [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. - Vokietijoje.
Č. Sasnauskas Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1895]] – [[1916]] buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas. [[1905]] - [[1907]] dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] ir dvasinėje seminarijoje). Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. [[1895]] – [[1909]] dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios" draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius" - iš viso 12 sąsiuvinių.▼
 
Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1895]] - [[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas. [[1905]] - [[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą.
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios muzikos pradininkų. Sukūrė daug įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai kantata „Broliai", „Requiem", mišparai, giesmės ir dainos, kūriniai fortepijonui ir vargonams. Chorai yra pamėgę jo dainas „Kur bėga Šešupė", „Užmigo žemė", „Jau slavai sukilo", „Karvelėlis", giesmę „Marija, Marija" ir kt. Daina „Jau slavai sukilo" skambėjo [[1956]] I-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje [[Čikaga|Chicagoje]].▼
 
▲Č. Sasnauskas Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1895]] – [[1916]] buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas. [[1905]] - [[19071909]] dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] ir dvasinėje seminarijoje)m. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. [[1895]] – [[1909]] dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios"„Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius"sąsiuvinius“ - iš viso 12 sąsiuvinių.
[[1936]] [[Kaunas|Kaune]] išleista [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] knyga „Česlovas Sasnauskas". [[1980]] išleista prof, muzikologo Vytauto Landsbergio knyga „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai".▼
 
▲Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Sukūrė daug įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai kantata „Broliai"„Broliai“, „Requiem"„Requiem“, mišparai, giesmės ir dainos, kūriniai fortepijonui ir vargonams. Chorai yra pamėgę jo dainas „Kur bėga [[Šešupė"]]“, „Užmigo žemė"žemė“, „Jau [[slavai]] sukilo"sukilo“, „Karvelėlis"„Karvelėlis“, giesmę „Marija, Marija"Marija“ ir kt. Daina „Jau slavai sukilo"sukilo“ skambėjo [[1956]] I-ojojem. Pirmojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventėješventė]]je [[Čikaga|ChicagojeČikagoje]].
==Šaltinis==▼
 
▲[[1936]] [[Kaunas|m. Kaune]] išleista [[Juozas Žilevičius|J.Juozo Žilevičiaus]] knyga „Česlovas Sasnauskas"Sasnauskas“. [[1980]] m. išleista prof, muzikologo Vytauto Landsbergio knyga „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai"darbai“.
 
▲== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Česlovas_Sasnauskas"