22:22, 7 gruodžio 2009 versija taisyti KVZ (aptarimas \| indėlis) 100 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		03:01, 21 gruodžio 2009 versija taisyti anuliuoti 76.205.126.144 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: ===Sūduva=== Iki [[1230]] m. [[birželio 16]] dienos, kai lenkų pakviestas [[Kryžiuočių ordinas]] [[Krušvice]] su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno [[sūduviai]]. Kryžiuočiams sūduvius [[1279]]–[[1283]] metais žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol [[Melno taika\|Melno taikos sutartimi]], [[1422]] ~~metais~~m. [[rugsėjo 27]] dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp [[Trakų vaivadija\|Trakų vaivadijos]] ir [[Žemaičių seniūnija\|Žemaičių seniūnijos]]. Po beveik 400 (373) metų, [[1795]] metų [[lapkričio 25]] dieną , vokiečiai okupavo bei prie [[Prūsijos karalystė]]s prisijungė ir likusią Sūduvos dalį - tuo užbaigdami, ką buvo pradėję 1279-aisiais. Bet vos dvylikai metų praėjus, jau [[1807]] metų vasarą, [[Napoleonas]] ją prisijungė prie savo, [[Prancūzija]]i ne [[Lenkija]]i priklausančios [[Varšuvos kunigaikštystė]]s. Napoleonui sosto atsisakius, nuo [[1815]] m. [[birželio 9]], iki pat [[1915]] metų, kada vokiečiai ją vėl užėmė, [[Sūduva]] nominaliai tapo autonominės [[Lenkijos karalystė]]s (Vienos Kongreso Lenkijos) dalimi, bet faktiškai, tiktai [[Rusijos imperija\|Rusijos Imperijos]] ''Šiaurės vakarų kraštu''. Eilutė 28: Pagaliau žmones išsirinko, jiems gerai žinomą, Andriškių kaimo ūkininką, [[Jonas Balanda\|Joną Balandą]]. Balanda tačiau [[1905]] metais buvo apkaltintas išeikvojęs valsčiaus pinigus. Nors juos, atrodo, bus pasisavines valsčiaus sekretorius, už betvarkę Balanda turėjo atsakyti savo paties turtu. Prarado ūkį ir vėliau nelaimingai žuvo karo metu. Žmonės tada išsirinko jauną [[Vincas Žemaitis\|Vinco Žemaičio]] tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius - [[Joną Pavilčių]] iš [[Šūklių]]. Kuris, pagaliau, vaito pareigas pavyzdingai ėjo net devynerius metus; iki pat [[1914]] metų karo. Tada iš jo jas perėme kitas šūklietis [[Jonas Šulinskas]] ir truputį vėliau [[Jonas Ufas]] iš Andriškių. ~~Nuo~~Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo [[1918]] metų lapkričio mėnesio~~, beveik~~ iki pirmosios rusų okupacijos, Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo [[~~Valaitis~~Juozas Jasulaitis]] iš [[Bobiai\|Bobių]]. ~~Paskutiniu~~Užėjus ~~Nepriklausomos Lietuvos~~komunistams Žaliosios ~~viršaičiu~~viršaičio ~~buvo [[Jasulaitis]], užėjus komunistams~~pareigas -perėmė [[S. Astrauskas]], kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė, [[Klausučiai\|Klausučiuose]] gyvenantį, [[1863 sukilimas\|1863 metų sukilimo]] tremtinių anūką: 1922 metais iš [[Saratovo gubernija\|Saratovo gubernijos]] į Lietuvą sugrįžusį, [[Feliksas Sereičikas\|Feliksą Sereičiką]] (kuris yra parašęs labai trumpus, bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus). Žaliosios valsčiaus viršaičiu jis buvo nuo 1941 iki 1944 metų, kada, susirgęs, perdavė savo pareigas Z. Garšvai ir 1944 metų vasarą pasitraukė į Vakarus. ===Gyventojai ir gyvenvietės=== Pagal pirmajį ir vienintelį ~~visuotinį~~ Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų [[1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas \| 1923 metų surašymą]] Žaliosios valsčiuje buvo 35 gyvenvietės, 396 ūkiai (kiemai, sodybos ar šeimynos) ir 3678 gyventojai. 1 Andriškių kaimas 29 ūkiai - 205 gyventojai * 2 Bobių kaimas 12-86 * 3 Daržininkų kaimas 22-163 * 4 Didvyžių bažnytkaimis 1-152 * 5 Didvyžių dvaras 5-22 * 6 Grigaičių (Skomskos volės) kaimas 4-17 * 7 Iškartų dvaras 1-42 * 8 Juodupėnų kaimas 19-142 * 9 Juozapavo (Tarpučio) kaimas 9-69 * 10 Juškų kaimas 17-112 11 Karalynės palivarkas 4-33 * 12 Kataučiznos dvaras 2-193 * 13 ~~Liušių~~Luišių kaimas 9-35 * 14 Mierčų kaimas 24-194 * 15 Mierčų dvaras 2-59 * 16 Paražniškių (Raudonės) palivarkas 1-29 * 17 Pocviečio kaimas 3-15 * 18 Pocviečio dvaras 1-125 * 19 Pracapolės kaimas 2-62 * 20 Pracapolės palivarkas 8-32 21 Puodžiškių dvaras 2-143 * 22 Rementiškių kaimas 5-30 * 23 Rementiškių dvaras 1-138 * 24 Rūdžių kaimas 10-59 * 25 Rumokų kaimas 7-34 * 26 Rumokų dvaras 54-232 * 27 Skliausčių kaimas 13-62 * 28 Skliausčių dvaras 1-63 * 29.Skomskos volės (Grigaičių) dvaras 1-111 * 30 Šapalų (Žalėsės) dvaras 1-60 31 Šūklių kaimas 36-266 * 32 Šūklių dvaras 13-186 * 33 Vaileškų dvaras 37-215 * 34 Žaliosios kaimas (1924 bažnytkaimis) 9-62 * 35 Žinių kaimas 31-230 Valsčiaus plotas buvo 93 km², gyventojų tankumas 39.5 žm/km². ===Dabartis=== eilutė 48 ⟶ 51: [[1950]] [[birželio 20]] dieną visi, tuo metu aštuoni, Vilkaviškio apskrities valsčiai buvo panaikinti ir padalinti į ''apylinkes''. Po 83 metų egzistencijos, Žaliosios valsčiaus teritorija buvo padalinta tarp [[Augalų apylinkė\|Augalų]] ir [[Juodupėnų apylinkė\|Juodupėnų]] apylinkių; pati [[Vilkaviškio apskritis]] tapo [[Vilkaviškio rajonas\|Vilkaviškio ''rajonu'']]. [[1976]] metais Augalų apylinkė buvo pavadinta Klausučių vardu; Juodupėnų apylinkė [[1988]] metų [[birželio 22]] dieną buvo visiškai panaikinta ir jos didžioji dalis priskirta Klausučių apylinkei. Nuo 1988 metų birželio mėnesio, [[Klausučių apylinkė]]s ribos ir teritorija ~~beveik visiškai~~gana tiksliai ir vėl sutampa su buvusiu [[Žaliosios valsčius \| Žaliosios valsčiaus]] plotu; [[1994]] metais ši apylinkė gavo [[Klausučių seniūnija\|'''Klausučių seniūnijos''']] vardą. Šiandien, su 36 gyvenvietėmis ir 3388 gyventojais, ji tęsia, jau prieš 142 metus pradėtą, Žaliosios valsčiaus savivaldos darbą toliau. ==Žymūs žmonės== eilutė 64 ⟶ 67: \|- \| 1920 \|\| [[Mierčiai]] \|\| [[Stasys Baranauskas-Baras]], dainininkas \|\| 2006 \|- \| 1920 \|\| [[Bobiai]] \|\| [[Bronius Zumeris]], žurnalistas, rašytojas \|\| 1997 \|- \| 1930 \|\| [[Šūkliai]] \|\| [[Gintautas Iešmantas]], žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras\|\| eilutė 78 ⟶ 83: * Bernardas Šaknys. Nuo Šeimenos krantų.Vilnius 2002, 109-114 pusl. * Feliksas Sereičikas. Atsiminimai. Chicago 1973. * [http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2714 ''Lietuvos gyventojai'': pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys.] Kaunas 1923. * ''Lietuvos apgyventos vietos'': pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 470 pusl. * [http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Marijampoles_apskritis.pdf?PHPSESSID=. Marijampolės apskrities kaimo vietovės ir jų gyventojai (2001). Vilnius 2003, 75 pusl.] ''6.15 MB''

Žaliosios valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų