Korėjiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LinasD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (nulinė pakopa); smulkūs taisymai
Eilutė 4:
|užrašas = Goguryeo kapų kompleksas
|gyvskaičius= apie 79 milijonai
|popvieta={{flagicon|South Korea}} [[Pietų Korėja]]: <br />48 508 972 (2009 m.) <ref name="ciasouth">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ks.html#People CIA Factbook - South Korea]</ref> <br />
{{flagicon|North Korea}} [[Šiaurės Korėja]]: <br />22 665 345 (2009 m.) <ref name="cianorth">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/kn.html#People CIA Factbook - North Korea]</ref> <br />
{{flagicon|China}} [[Kinija]]: 2 336 771 <ref name="mofat">[http://www.mofat.go.kr/consul/overseascitizen/compatriotcondition/index6.jsp?TabMenu=TabMenu6 Pietų Korėjos Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos 2009 metų duomenys]</ref><br />
{{flagicon|United States}} [[JAV]]: 2 102 283 <ref name="mofat"></ref><br />
{{flagicon|Japan}} [[Japonija]]: 912 770 <ref name="mofat"></ref><br />
{{flagicon|Canada}} [[Kanada]]: 223 322 <ref name="mofat"></ref><br />
{{flagicon|Russia}} [[Rusija]]: 222 027 <ref name="mofat"></ref><br />
{{flagicon|Uzbekistan}} [[Uzbekistanas]]: 175 939 <ref name="mofat"></ref><br />
Eilutė 57:
== Kultūra ==
{{main|Korėjos kultūra}}
Ilga Korėjos istorija suformavo išskirtinę kultūrą, kurioje galima atrasti nemažai Kinijos, Japonijos, o pastaruoju metu ir Vakarų kultūros įtakų. Nors politinis Šiaurės ir Pietų Korėjos atsiskyrimas lėmė atskirą šalių kultūrinį vystymąsi, tradicinė kultūra išlieka bendra. Šiuolaikinė 21[[XXI amžius|XXI a.]] [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] kultūra vadinama [[hallyu]] ({{ko|한류}}) terminu.
 
=== Muzika ===
Eilutė 67:
 
[[Vaizdas:Korea-Busan-Beomeosa-04.jpg|thumb|200px|Moteris vilkinti ''jeogori'' ir ''chima'']]
Tradiciniai korėjietiški rūbai Pietų Korėjoje vadinami ''hanbok'' ({{ko|한복}}), o Šiaurės Korėjoje - ''choson ot'' ({{ko|조선옷}}). Tai iš esmės yra supaprastinta formali viduriniosios klasės apranga iš vėlesniojo [[Čioson laikotarpis|Čioson laikotarpio]]. Joje išlaikyti kai kurie senieji aprangos bruožai: viršutiniai rūbai su atviru surišamu priekiu, nenaudojamos [[saga|sagos]], mažai papuošimų. Rūbai gana laisvi, gerai apsaugantys tiek nuo karščio, tiek ir nuo šalčio. Iki 14[[XIV amžius|XIV a.]] audiniai buvo daromi iš [[kanapė|kanapių]], [[linas|linų]] pluošto arba [[šilkas|šilko]]. Vėliau išpopuliarėja [[medvilnė]]. [[Kailis]] ar [[plunksna|plunksnos]] buvo naudojamos retai.
 
Tipinį moters kostiumą sudaro plonos [[kelnės]] (''baji'', {{ko|바지}}), vieneri ar dveji [[sijonas|sijonai]] (''chima'', {{ko|치마}}), trumpas [[švarkas]] (''jeogori'', {{ko|저고리}}), trumpos [[kojinės]] (''boson'', {{ko|버선}}) ir įsispiriami [[batai]] (''sin'', {{ko|신}}). Taip pat gali būti vilkimas ilgas [[apsiaustas]] (''turumagi'', {{ko|두루마기}}). Vyrų apranga skiriasi tik sijono nebuvimu ir platesnėmis kelnėmis, kurios prilaikomos medžiaginiu diržu. Vyriškas švarkas paprastai būna ilgesnis nei moteriškas.
Eilutė 79:
 
[[Vaizdas:Korean.food-Hanjungsik-01.jpg|thumb|200px|Korėjietiškas pietų stalas su virtais ryžiais, sriuba, padažais ir didele ''banchan'' įvairove.]]
Ankstyvuoju laikotarpiu pagrindinis maistas buvo gaminamas daugiausiai iš laukinių augalų ir [[grybas|grybų]], rečiau iš [[žuvis|žuvies]] ir medžiojamų gyvūnų mėsos. Dalis šiandieninėje virtuvėje populiarių augalų, kaip kad [[ryžis|ryžiai]], [[Indinis sezamas|sezamai]], [[Valgomasis česnakas|česnakai]], [[Valgomasis svogūnas|svogūnai]], [[Tikrasis imbieras|imbieras]], [[Sėjamasis žirnis|žirniai]], [[kvietys|kviečiai]] ir kt. atkeliavo iš kitų šalių. Tuo tarpu [[tikroji sora|soros]], [[Sėjamasis grikis|grikiai]], [[soja|sojos pupelės]] ir kai kurie vaisiai, manoma, yra vietiniai. Iš mėsos valgoma [[višta|vištiena]], [[kiaulė|kiauliena]], [[Naminis jautis|jautiena]], rečiau [[avis|aviena]], [[ožkos|ožkiena]] ir [[šuo|šuniena]]. Populiarūs [[Jūržolės|jūros dumbliai]]. Maisto paruošime tradiciškai plačiausiai naudojamas troškinimas, virimas, džiovinimas ir fermentavimas. Kepimas krosnyse tapo populiarus tik vėliau. Iki 20[[XX amžius|XX a.]] nebuvo vartojami [[pienas|pieno produktai]].
 
Tradiciniai korėjietiški pietūs susideda iš dubenėlio virtų grūdų (''bap'', {{ko|밥}}), sriubos ir kelių mažų porcijų skirtingų daržovių ar mėsos patiekalų (''banchan'', {{ko|반찬}}), tarp kurių paprastai visada būna marinuotų [[daržovė|daržovių]] (''kimchi'', {{ko|김치}}). Naudojami įvairūs padažai. Taip pat egzistuoja taip vadinami ''yori'' ({{ko|요리}}) - patiekalai, kurie valgomi kaip atskiras valgis. Populiariausi yra ''gimbab'' ({{ko|김밥}}) - daržovės, mėsa ir ryžiai įvynioti į jūros dumblius; ''bulgogi'' ({{ko|불고기}}) - kepta mėsa; ''bibimbab'' ({{ko|비빔밥}}) - daržovių ir mėsos troškinys; ir kt. Saldūs valgiai gaminami naudojant ryžius, vaisius ir [[medus|medų]].
Eilutė 102:
 
== Kita informacija ==
* [[Korėja]]
* [[Pietų Korėja]]
* [[Šiaurės Korėja]]
* [[Korėjos kultūra]]
* [[Korėjietiška virtuvė]]
* [[Pietų Korėjos demografija]]
 
== Išnašos ==