Michailas Glinka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ca:Mikhaïl Glinka; smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (nulinė pakopa)
Eilutė 7:
Tuo metu rusų nacionalinė muzika buvo nesusiformavusi, aristokratija klausydavosi muzikos iš svetimų šalių – [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Italija|Italijos]], šiais vakarietiškais stiliais rašė rusų kompozitoriai. Glinka, įkvėptas [[Vičencas Belinis|Belinio]] ir [[Gaetanas Donicetis|Donicečio]], parašė pirmąją grynai rusišką operą „[[Gyvybė už carą]]“ ([[1836]] m.), dar žinomą kaip „Ivanas Susaninas“. Šios operos melodijos primena rusiškas liaudies dainas, yra dainų citatų. Antroji opera – „[[Ruslanas ir Liudmila (opera)|Ruslanas ir Liudmila]]“ – pastatyta [[1842]] m., bet nesusilaukė tokio pat populiarumo kaip pirmoji.
 
Ivanas Susaninas – realus žmogus, valstietis iš Domino kaimo netoli Kostromos, gyvenęs 17[[XVII amžius|XVII]] amžiuje. Pagal legendą, buvo pasamdytas lenkų armijos padalinio 1612-13 metais kaip vedlys, turėjęs nuvesti lenkus į kaimą Domino, kur slapstėsi tuometinis rusų caras Michailas Fiodorovičius Romanovas. Susaninas nuvedė kariuomenę į aklavietę – pelkių apsuptą mišką. Čia jį nukankino už atsisakymą parodyti tikrąjį kelią. Lenkų kariai visi žuvo pelkėse, negalėdami iš ten ištrukti, mirtinai sušalo.Šio įvykio realumą įrodo rastas caro įsakymas dovanoti Bogdanui Sabininui (Ivano Susanino žentui) pusę kaimo už uošvio žygdarbį.
 
Pasak M.Glinką, tai opera, atskleidžianti patriotinę herojinę tragediją. Čia pagrindinis veikėjas – tauta, valstiečiai, todėl opera įgauna epinį pobūdį Operos muzika labai įvairi. Operoje dominuoja chorai, daug muzikos sukurtos rusų liaudies dainų motyvais, yra romansų. Antrajame akte dominuoja lenkų aukštuomenės muzika: valsas, mazurka, polonezas, krakoviakas. Operos finale skamba choro atliekamas „Šloviname“, kaip didingas himnas rusų tautai.