Kaunas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Trynimas
S Atmestas 78.56.18.245 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (CD keitimas)
Eilutė 22:
Miestas yra beveik pačiame [[Lietuva|Lietuvos]] centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos [[Kauno marios]].
 
== Istorija ==
Kaunas tra duju miesta sbbyby ciulpu ciulpinu gaidziu idiotu miestas kasio lost memoka
{{main|Kauno istorija}}
 
Miestas minimas nuo [[1030]] m. arabų aprašymuose. Santakos gyvenvietės teritorijoje [[XIV a.]] viduryje buvo pastatyta mūrinė [[Kauno pilis]]. [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių]] kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta [[1361]] m. Miestui [[1408]] m. suteikus [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir įkūrus jame [[Hanzos sąjunga|Hanzos]] kontorą, sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai, o [[XVI a.]] pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. Dėl [[XVII a.]] viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. Miesto ekonomika atsigavo [[XIX a.]], tapus Rusijos gubernijos centru, nutiesus geležinkelį ir pradėjus veikti pirmajai elektrinei. [[XX a.]] tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru, buvo laikinoji Lietuvos sostinė.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstas uždaru pramonės miestu. Atgimimo metais mieste atkurtas [[Vytauto Didžiojo universitetas]], atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų pavadinimai. [[1991]] m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, prie [[Sitkūnai|Sitkūnų]] radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus [[Lietuvos nacionalinė televizija|Lietuvos televizijos]] pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, [[1993]] m. patvirtintas naujasis [[Kauno herbas]], miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika, transportas, turizmas, informacinių technologijų plėtra.
=== Pavadinimo kilmė ===
Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir [[Kijevo Rusia|Rusios]] metrikoje. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo ''gilus'', ''žemas''. Jo nuomone, šaknis ''kaun-'' kilusi iš [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] šaknies ''kau-'' (''gilus'', ''žemas'').
 
Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės ''Kaunas'', kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje [[Jurbarkas]]–[[Jonava]]–[[Alytus]]–[[Vilkaviškis]], į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar [[1925 m.|1925]] m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.
 
Liaudies [[etimologija|etimologijoje]] kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio ''kautis'' esamojo laiko trečiojo asmens forma ''káunas'' (''kaunasi'', ''kovoja'' – aliuzija į lietuvių kovas su [[vokiečių ordinas|kryžiuočiais]]).
 
== Gamta ir geografija ==