Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MastiBot (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 39:
Kai [[1808]] m. [[balandžio 1]] d. Šiaurės legionai tapo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės daliniais, vadovavo 5-ajam pėstininkų pulkui. [[1811]] m. [[gruodžio 11]] d. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Dalyvavo Napoleono [[1812]]-[[1813]] m. kampanijoje, organizavo [[Gdanskas|Gdansko]] gynybą.
 
Susikūrus Lenkijos karalystės kariuomenei vadovavo 1-ąjaiajai pėstininkų divizijai, gavo divizijos generolo laipsnį, bet [[1815]] m. [[gruodžio 27]] d. išėjo į dimisiją ir pradėjo šeimyninį gyvenimą. Tapo Lenkijos karalystės [[senatas|senato]] nariu. [[1828]] m. seimo teisme teisiant Patriotinės sąjungos narius pasisakė už jų visišką išteisinimą.
 
Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] tapo vienu jo vadovų. Iš pradžių buvo išrinktas Administracinės tarybos nariu, o atsistatydinus diktatoriui Chlopinskiui paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Tačiau jau Grochovo mūšyje pasirodė, kad generolas Radvila nebėra tinkamas vadovauti kariuomnei mūšyje, nes pasikeitė ir pati kariuomenė, ir mūšių taktika. Jis atsistatydino, bet liko Varšuvoje, buvo suimtas ir ištremtas į [[Jaroslavlis|Jaroslavlį]]. Kartu su juo į tremtį išvyko ir žmona su vaikais, o turtas buvo konfiskuotas ir atiduotas valdyti Mykolo Gedeono broliui Andriui Valentinui bei pusbroliui Leonui Radvilai, kuris vėliau turtą perleido Mykolo Gedeono sūnums.